Tačiau žinia, kad žiemą taps tėvais jų planus kiek sujaukė. Reikėjo skubėti – kad vaikeliui netektų kvėpuoti dulkėmis ir klausytis triukšmo, susitvarkyti iki jo gimimo dienos.
Kol buvo naujinamas butas, galimybės pagyventi kitur šeima neturėjo, tad jiems teko iškęsti visus remonto sukeliamus nepatogumus.
„Tai pareikalavo daug nervų, jėgų, žinių, bei, žinoma, pinigų“, – portalui lrytas.lt prisipažino laivų elektriko ir radijo montuotojo specialybes turintis Andrius. Beveik visus darbus jis atliko vienas, padedamas kosmetologės žmonos.
Signalizacijų diegimo įmonėje dirbančiam vyrui dažnai tenka pabendrauti su statybininkais, tad pasitaikius progai, jų vis pasiteiraudavo, kaip atlikti vieną ar kitą darbą, kokias medžiagas – kokybiškesnes, bet ne brangiausias rinktis, daug informacijos susigaudė ir interneto platybėse, ypač gerų remonto patarimų rado „Youtube“ platformoje.
Gavę iš savivaldybės leidimą dėl buto remonto, kuris tam tikromis valandomis numato galimybę su statybiniais įrankiais „patriukšmauti“, sutuoktiniai pirmiausia ėmėsi balkono ir svetainės.
Norėjo balkone įsirengti jaukią poilsio zoną, o svetainėje priimti svečius.
Visgi sunkiausias uždavinys, neslėpė Andrius, buvo vonios ir tualeto bendros patalpos įrengimas. Prieš tai buvusias dvi atskiras patalpas pora norėjo sujungti, tad teko griauti sienas, vieną tarp šių patalpų, kitą – koridoriaus. Kadangi jis buvo didelis, šeima nutarė jo sąskaita pasididinti vonios kambarį, kuriame dabar lengvai tilpo naujai įsigyta drabužių skalbimo ir džiovinimo mašina.
Vonios įrengimas užtruko apie 2 mėnesius. Ilgai, nes kiek spėdavo iki leistinos remontams 19 valandos Andrius dirbdavo tik grįžęs po darbo ir šeštadieniais iki 16 valandos.
Vonioje santechniką pakeitė meistras, nes visi vamzdžiai buvo paslėpti po sienomis, tad šeimininkas dėl kompetencijos stokos nerizikavo pats to imtis.
Kitas etapas buvo buvo virtuvė ir koridorius. Ten laukė irgi nemažas iššūkis, nes sienos buvo dažytos, matyt, dar sovietiniais laikais – aliejiniais dažais. Skusti jų nenorėjo – būtų tekę gyventi dar ne vieną parą dulkių debesyse, o ant aliejinių dažų kibo ne visi kiti – tad išbandė ne vienus, kol atrado tinkančius.
Virtuvės bei koridoriaus baldus pagamino vietiniai baldininkai.
Miegamąjį Andrius suremontavo greičiausiai.
„Pagrindinius įrankius, be kurių neverta pradėti remonto – perforatorių, elektrinį suktuką, siaurapjūklį, kampinį šlifuoklį – įsigijome, kitus įrankius nuomavomės. Daug kilometrų teko nuvažiuoti tai vieno, tai kito daikto į statybinių prekių parduotuves, kartais tekdavo palaukti ir tinkamo oro, kad saugiai – be lietaus – parsivežti gipso kartono ar OSB plokštes“, – vardijo Andrius.
Koks darbas labiausiai išvargino? Vyras sako, kad gerokai užtruko kol tinkamai nuglaistė sienas – niekada to ankščiau nedaręs, vis nukreivindavo, tad teko ne po kartą taisyti savo paties broką.
O ką darytų kitaip, jei remontą pradėtų su šiandien jau turima patirtimi? Į tokį klausimą, Andrius neturėjo greito atsakymo. Svarstė, gal kitaip tvarkytų grindis, dabar ant senų girgždančių jis guldė OSB plokštes, klojo paklotą ir ant jo – laminuotą dangą. O štai neseniai išsiaiškino, kad paprastai tokias grindis žmonės išplėšia, tuomet pila betoną ir tik tada kloja naujas. Gal taip geriau.
„Bet betonas išaugintų kaštus, o mes juk taupėme kiekvieną centą. Todėl patys ir dirbome, ir rinkomės atidžiai, ką pirkti“, – sakė pašnekovas.
47 kv. m ploto buto pilnas remontas su baldais, kai kuria buitine technika jiems atsiėjo iki 13 tūkst. eurų.
