Beveik prieš dešimtmetį sumanyta kiekvienoje policijos įstaigoje prevencijos padalinio pareigūnų vykdomas funkcijas padalyti į dvi dalis.
Dalis tyrėjų vykdo tik funkcijas, susijusias su gyventojų pareiškimų, prašymų, skundų priėmimu ir jų nagrinėjimu, administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimu, ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros bei teismų pavedimų vykdymu, ikiteisminio tyrimo atlikimu.
Bendruomenės pareigūnus nuspręsta išlaisvinti nuo tokio darbo ir pavesta užsiimti veikla, siejama su prevenciniu darbu formuojant saugią gyvenamąją aplinką.
Pareigūnai tiesiogiai bendrauja su gyventojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijomis, įmonėmis, seniūnijomis, skatina bendruomenės narius burtis į saugios kaimynystės grupes, ragina tapti policijos rėmėjais, organizuoja įvairius prevencinius renginius.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Viešosios tvarkos valdybos viršininko Remigijaus Stuko, Kaune šiuo metu dirba 13 bendruomenės pareigūnų, Kauno rajone – dar 4. Jų veikla paskirstyta teritoriniu principu.
R.Stuko nuomone, tokių pajėgų užtenka svarbiausiems tikslams įvykdyti, su iškeltomis užduotimis jo pavaldiniai susitvarko.
– Kaip atrodo bendruomenės pareigūno veikla, kokius klausimus jis sprendžia? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jovitos Pakeltienės, kuri jau 7 metus dirba Žaliakalnio policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje.
– Svarbiausias mūsų tikslas – vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją į šią veiklą įtraukiant kuo daugiau visuomenės narių ir užtikrinti viešąją tvarką, kurti saugią darbo vietą bei gyvenamąją aplinką.
Prevencinių priemonių įvairovė labai plati, jas pasirenkame įvertinę gyventojų keliamas problemas, kriminogeninę situaciją. Vykdome reidus, rengiame konkursus, susitikimus, sprendžiame gyventojams kylančias problemas, taikome net mediaciją.
Mūsų auditorija labai plati – nuo darželinukų iki suaugusių žmonių. Mažiausiems kauniečiams pasakojame apie policijos darbą, ugdome suvokimą, kad policijos pareigūno nereikia bijoti.
Švietimo įstaigose tampa aktuali teisinė atsakomybė, susijusi su atsakomybe už viešosios tvarkos nusižengimus, žalingus įpročius, daug kalbame apie saugų eismą – tai aktualu visų amžiaus grupių kauniečiams.
Bendraudami su suaugusiaisiais labiau orientuojamės į turtinių, elektroninėje erdvėje vykdomų nusikaltimų prevenciją, smurto mažinimą artimoje aplinkoje.
– Kuri gyventojų dalis aktyviausiai siekia kontakto ir rimčiausiai žiūri į bendruomenės pareigūnų veiklą? Galbūt galima išskirti kai kurių gyvenamųjų rajonų kauniečius?
– Viskas priklauso nuo situacijos. Kai žmogui nutinka bėda, kyla problemų, jis pats ateina ir ieško sprendimo būdų.
Daliai žmonių tiesiog rūpi saugumas jų rajone. Šie žmonės ir būna aktyviausi, kartu su pareigūnais kuria saugią aplinką – rūpinasi vaizdo kamerų ar papildomo apšvietimo įrengimu, saugios kaimynystės grupių kūrimu.
Aktyviausi kauniečiai kartu su pareigūnais važiuoja į susitikimus su kitų miesto rajonų gyventojais, dalijasi patirtimi ir pasakoja apie galimus privalumus.
Dėl užimtumo kai kurie žmonės neturi galimybių imtis tokios veiklos. Jie prisideda finansiniais ištekliais – tokia parama taip pat labai reikalinga.
– Kokių kauniečių skundų dažniausiai išgirstate?
– Žmonės kreipiasi dėl triukšmo, netinkamo jaunimo elgesio, šiukšlinimo, prašoma patarimų teisinės atsakomybės klausimais, konsultacijų dėl apsaugos priemonių.
Tenka imtis net kaimynų ginčų. Įsiplieskia konfliktai dėl užstatyto automobilio, nors juos būtų galima labai lengvai išspręsti – tereikia turėti kaimyno kontaktus ir paprašyti patraukti transporto priemonę.
– Kokie gyventojų lūkesčiai bendraujant su bendruomenės pareigūnais – ką jie gali, o kada neturi galimybių pagelbėti?
– Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl iškilusių problemų, dalis siekia prevenciškai spręsti problemas, pilietiškai prisidėti didinant saugumą mieste.
Gyventojai dalijasi nepatvirtinta informacija, kurios patikslinti neturi galimybių. Kai tokia informacija pasiekia bendruomenės pareigūną, jis sprendžia, kaip toliau elgtis, – prašyti kolegų ar kitų įstaigų, tarnybų pagalbos.
Kai reikia teisinio patarimo, tiesiog patariame arba nukreipiame reikiama kryptimi. Kartais žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad policija atlieka labai daug darbų – stato vaizdo kameras bei kelio ženklus, geni medžius. Tikrovė kiek kitokia.
– Kaip per kelerius metus pasikeitė pačių gyventojų sąmoningumas ir dėmesys saugumui?
– Žmonėms svarbu, kas vyksta jų kieme, tiesiog kartais jiems reikia postūmio. Net daugybę metų viename daugiabutyje gyvenantys žmonės ne visada pažįsta vieni kitus. Padedame jiems susipažinti, bendrauti, sukurti bendravimo grupes socialiniuose tinkluose.
Bendruomenės pareigūno indėlis itin svarbus besikuriančiose bendruomenėse. Naujakuriams galime patarti, kaip pasirūpinti saugumu, ir vėliau tai duoda gerų rezultatų.
Labai smagu sulaukti atgalinio ryšio, kai gyventojai kviečia bendruomenės pareigūnus apsilankyti jų rengiamose šventėse arba patys siūlosi prisidėti prie policijos pareigūnų renginių.
