Vidutinė šilumos kWh kaina Lietuvoje 2021 m. gruodį išaugo 60 proc., o 2022 m. sausį – apie 80 proc., lyginant su pernai metų šildymo sezonu. Negana to, metinė infliacija šalyje vasario mėnesį pasiekė 13,9 proc.
Atsižvelgdama į tai Aplinkos ministerija rekomenduoja šalies gyventojams nelaukti ir dar šįmet prisijungti prie Daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo programos).
„Kainos sparčiai auga ir panašu, kad gali augti ir toliau, todėl gyventojams sprendimus rekomenduojame priimti kuo greičiau. Pastebime, kad dalis jų nesutinka renovuoti savo daugiabučio argumentuodami, kad kainos per aukštos. Vis dėlto, lyginant kainas prieš kelerius metus ir dabar akivaizdu, kad išlošė tie, kurie daugiabutį atsinaujino anksčiau, nes mokėjo mažiau. Būtent todėl veiksmų reikia imtis dabar, nes kiekvienas gyvenamasis daugiabutis ateityje bus renovuotas, tiktai už jį gali tekti mokėti daug brangiau“, – pasakoja aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius.
Valstybė šiuo metu skiria paramą visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energiją taupančioms priemonėms įgyvendinti. Papildomai taip pat suteikia 100 proc. parama mažas pajamas turintiems gyventojams – padengia visas jų išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo renovacijos projekto įgyvendinimu.
Renovacija – ne vien mažesnės sąskaitos
Dažniausias motyvas modernizuoti savo gyvenamąjį daugiabutį – mažesnės šildymo sąskaitos. Vis dėlto renovacija turi ir platesnį naudos spektrą, kuris dažnai pamirštamas.
„Vis daugiau šalies savivaldybių, naudodamosi sukaupta patirtimi ir įgyta kompetencijaįgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pereina nuo pavienių pastatų atnaujinimo prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių ir gyvenimo kokybę kvartale gerinančių priemonių diegimo. Matome, kad įgyvendinus kompleksinius sprendimus išsprendžiamos ne tik daugiabučių infrastruktūros problemos, bet ir išauga gyventojų bendruomeniškumas, socialinės atskirties mažinimas. Šie renovacijos privalumai taip pat yra svarbūs“, – dalijasi D.Kvedaravičius.
Daugelis šalies pastatų – energiškai neefektyvūs
Ilgalaikės renovacijos strategijoje nurodoma, kad net 75 proc. Nacionalinio pastatų fondo ploto, vartojančio šilumą, yra pastatyta iki 1992 m. Absoliuti dauguma šių pastatų 2050 m. bus senesni nei 60 metų ir, siekiant juos toliau eksploatuoti, bus privaloma juos atnaujinti. Statistika rodo, kad net 63 proc. visos pastatų fondo pirminės energijos vartoja gyvenamieji namai, 34 proc. – individualūs namai, o 29 proc. – daugiabučiai. Net 78 proc. iš jų – žemesnės nei C energinio naudingumo klasės pastatai.
„Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos tikslas – transformuoti esamą pastatų fondą, kad 2050 metais jis būtų efektyviai vartojantis šilumą su sąlygomis pertvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro ir atitinkantis universalaus dizaino principus“, – teigia aplinkos viceministras. Europos Komisijos duomenys rodo, kad pastatų sektorius sunaudoja maždaug 40 proc. energijos ir sudaro 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje. Efektyviausi šiltnamio dujų emisijos mažinimo būdai tiesiogiai susiję su namų ūkių energinio efektyvumo didinimu, t.y. ir renovacija.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99 699. Efektyviausi šiltnamio dujų emisijos mažinimo būdai tiesiogiai susiję su namų ūkių energinio efektyvumo didinimu, t.y. ir renovacija. (Užs. Nr. 22B222-3)
