J.Maurušatienė baigė ekonomikos studijas, bet širdyje visada buvo dizainerė, todėl jau daug metų kuria ir pati siuva kostiumus spektakliams, kurie statomi Kauno teatruose.
Kai siuvamoji mašina jos kūrybinėse dirbtuvėse nutyla, moteris išsiruošia į savo namo Aleksote sodą. Kaunietė su šeima čia įsikūrė prieš 30 metų. Tada prie namo tebuvo dykynę primenantis tuščias sklypas su seno šiltnamio pamatais ir sena tuja.
Dabar įėjus į kiemą pasitinka antrą kartą šią vasarą sužydusios rožės, ant tvoros raizgosi baltažiedė raganė. Prie namo įrengti keli alpinariumai. Prie vieno jų – nedidelis tvenkinys.
Tujai suteikė kubilo formą
Kaunietė pati puoselėja įvairius spygliuočius, tik genėti senąją tują patiki profesionaliems apželdintojams.
„Senoji tuja būtų buvusi labai aukšta. Sugalvojau, kad jai reikėtų suteikti kubilo formą. Iš pradžių ją genėdavau pati, bet dabar jau nepasiekiu“, – pasakojo J.Maurušatienė.
Gausu kaunietės sode ir įvairių gėlių. Mėgstamiausios – pelargonijos, kurias moteris augina vazonuose, nes taip prižiūrėti šias gėles ar pastatyti į norimą vietą patogiau.
J.Maurušatienė sakė, kad nors pelargonijos kilusios iš Pietų Afrikos, jas drąsiai galima vadinti lietuviško darželio gėlėmis, nes lietuvės jas augino nuo seno.
„Turiu dar mamos augintų pelargonijų, kurios, nors ir sumedėjusiomis šakomis, bet vis dar džiugina žiedais“, – džiaugėsi kaunietė.
Negaili patarimų bičiulėms
Dizainerė perka ne brangias ir klestinčias gėles, o ieško beveik sunykusių, niekam nereikalingų pelargonijų. Kaunietė jomis rūpinasi ir gėlės atsigauna, ima žydėti.
„Pelargonijos žydi nuo pavasario iki rudens. Rudenį, prieš šalnas, jas reikia įnešti į šviesią, bet vėsią patalpą ir leisti ilsėtis, augalų nereikėtų perlaistyti. Prieš žiemą reikėtų nuskinti pageltusius lapus, jei pelargonijos svyrančios, – šakas patrumpinti iki 20 centimetrų ilgio“, – patarė kaunietė.
Artėjant pavasariui gėles galima pradėti pratinti prie lauko sąlygų, dieną išnešti į lauką, vakare pernešti į patalpą. Pavasarį nuskintus ūglius galima pasodinti į naujus indus, jie puikiai įsišaknys.
Domėdamasi pelargonijų auginimu J.Maurušatienė sužinojo, kad britai šias gėles siūlo prižiūrėti kiek kitaip.
„Rudenį jie pataria pelargonijas išrauti, nupurtyti žemes ir gėles padėti, pavyzdžiui, rūsyje. Sausio mėnesį jas jau galima pasodinti į vazonus su žeme ir laukti pavasario“, – pasakojo kaunietė.
Nuo didelių pelargonijų pavasarį galima nulaužti auginukus ir juos pasodinti į mažesnius indus. Taip J.Maurušatienė daugina savo pelargonijas, kuriomis keičiasi su bičiulėmis.
Siūlo pasidomėti iš anksto
Drauge su vyresnėmis savo draugėmis kaunietė padeda prižiūrėti ir gėlynus, augančius prie Aleksoto bažnyčios.
„Visada klausau vyresnių moterų patarimų. Viena bičiulė Birutė neseniai išdavė seną, bet gerą receptą, kaip atsikratyti gėles apnikusios miltligės“, – džiaugėsi J.Maurušatienė.
Jos pačios patarimas kuriant rūbą sodui – iš anksto pasidomėti, kaip sodinami augalai atrodys po 5 metų, kiek jie užaugs. Tai žinant vėliau nereikės sukti galvos, kur juos persodinti, nes išrauti ir išmesti augalus paprastai būna gaila.
Saugo nuo miltligės
Reikės 1 stiklinės lieso pieno ir 1 litro vandens.
Gėles nupurkšti su vandeniu sumaišytu pienu.
Tai pakartoti po 2 ar 3 savaičių.
