Daugiau kaip tris dešimtmečius daugiabučio namo Debreceno g. 18 kieme jos puselėjamas želdynas, kurio centre auga Atgimimui dedikuotas klevas, kažkam nepatiko ir moteris sulaukė Savivaldybės rašto želdyną pašalinti arba jai bus skirta bauda už viešosios tvarkos pažeidimą.
Žaliąja erdve E. Budžienės pastangomis buvo paverstas daugiabučio namo kieme suverstas žemių kalnas.
„Sąjūdžio atminimui (garbei) ant jo prieš 33 metus pasodinau klevą, o netoli jo daugiau dekoratyvinių medžių ir krūmų.
Vėliau žemės plotelį papuošiau gėlėmis. Rūpinausi tais želdiniais, juos laisčiau, ravėjau, tvarkiau lapus, genėjau, įkėliau inkilus paukščiams. Tada, kai tai pradėjau daryti, jokių leidimų nereikėjo. Per 30 metų niekas jokių pretenzijų dėl gėlyno neturėjo“, – pasakojo „Vakarų ekspresui“ E. Budžienė.
Grėsmė želdynui iškilo prieš ketverius metus, kai buvo pradėta planuoti Neringos mikrorajono viešųjų erdvių rekonstrukcija.
„Jau tada buvo užsimota sunaikinti visą arba dalį šio želdyno, bet mano iniciatyvos ir pastangų dėka, padedant kai kuriems politikams, asociacijos „Klaipėdos žalieji„ atstovams, geranoriškai pritarus „Maximos“ vadovams, pavyko pakoreguoti projeką ir želdyną išsaugoti.
Už žaliosios erdvės išsaugojimą tuomet buvo surinkta 450 mikrorajono gyventojų parašų.
Šiais metais buvo tiesiamas naujas dviračių takas, įrengiamas apšvietimas, kita infrastruktūra.
Statybų metu kalnelis su želdiniais buvo aplenktas, tačiau E. Budžienė gavo Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio pasirašytą nurodymą panaikinti savavališkai įrengtą želdyną iki lapkričio 15 d.
Anot pašnekovės, nurodymas buvo pateiktas neva reaguojant į gyventojų skundą, tačiau skundo argumentai želdyno kūrėjai nebuvo pateikti. „Kai nesutikau su reikalavimu, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis parašė dar vieną nurodymą – parengti želdyno planą schemą ir suderinti jį su Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistais.
Žaliųjų asociacijai padedant želdyno planas buvo parengtas. Planą svarstė Želdynų komisija. Medžius ir dekoratyvinius krūmus, kaip supratau, įteisino, o po jais esantį gėlyną-alpinariumą, kuriam yra apie 20 metų, vis tiek liepė panaikinti.
Tiesa, po Neringos aikštės rekonstrukcijos jis neteko savo pirmykščio vaizdo. Pusė jo buvo nukasta tiesiant elektros kabelius suplanuotiems pagal projektą šviestuvams. Bet dabar viskas jau sutvarkyta ir norėčiau tikėti, kad ir vėl žydės čia kaip visada mano asmenine iniciatyva sodinamos gėlės.
Daugybę metų tvarkau Savivaldybės teritoriją iš patriotizmo savo gyvenamajai aplinkai be jokio atlygio. Pasirodo, esu nusikaltėlė. Vienas Viešosios tvarkos skyriaus specialistas vis lankosi kieme, fotografuoja ir garsiai rėkia, kad panaikinčiau gėlyną, arba Savivaldybė panaikins ir aš už tai turėsiu sumokėti.
Taigi, už tai, kad iš meilės savo miestui pasodinau medžius, krūmus ir gėles, gausiu pirmąją nuobaudą per savo gyvenimą. Galėsiu tuo didžiuotis“, – liejo nuoskaudą klaipėdietė.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Jankauskaitė-Bukantienė teigė, kad minimai teritorijai buvo parengtas techninis projektas, kuris buvo viešinamas ir derinamas su visuomene, tačiau tuo metu jokių pastabų dėl želdyno nebuvo pateikta.
„Dabar jau projektas baigiamas įgyvendinti“, – sakė specialistė ir pažadėjo pateikti išsamesnį Savivaldybės komentarą raštu.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus kraštovaizdžio specialistės Aurelijos Jankauskaitės-Bukantienės komentaras
Skverui ties prekybos centru „Maxima“ (Šilutės pl. 40A), pėsčiųjų ir dviračių tako tarp Šilutės pl. ir Taikos pr. Klaipėdos mieste parengtas, suderintas ir patvirtintas statybos projektas, kuris šiuo metu yra įgyvendinamas.
Teisės aktų nustatyta tvarka buvo viešinami projektiniai pasiūlymai, iki viešo susirinkimo ir susirinkimo metu visuomenės atstovai galėjo teikti pasiūlymus ir pastabas dėl projektinių pasiūlymų. Pagal pateiktus visuomenės pasiūlymus buvo pakoreguotas takas, išsaugoti medžiai.
Į Klaipėdos miesto savivaldybę buvo kreiptasi dėl pasodintų želdinių įteisinimo bendro naudojimo teritorijoje.
Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. T2–54, 21 punktu, buvo pritarta medžių – paprastojo klevo 2 vnt., paprastojo kaštono 1 vnt.; krūmų – kininės alyvos, keturbriaunės alyvos, forsitijos, Zyboldo obelų 3 vnt., šeivamedžio, pūslenio, jazmino, aralijos sodinimui.
Prašyme nurodytam gėlynui nebuvo pritarta, atsižvelgiant į tai, kad patvirtintame projekte nėra numatyta įrengti gėlyno bei nėra suplanuota lėšų jo priežiūrai, taip pat įvertinti gauti gyventojų skundai dėl savavališkų apželdinimo darbų nurodytoje viešojoje teritorijoje bei įvertintas saugumo ir priežiūros aspektas dėl gėlyno reljefe sudėtų riedulių.
Gyventojų iniciatyvos puošti savo gyvenamąją aplinką yra sveikintinos, tačiau siekiant išvengti konfliktinių situacijų ar žalos turtui, fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys sodinti želdinius ir įveisti žolinius augalus savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijoje, Savivaldybės administracijai turi pateikti prašymą pritarti apželdinimo projektui (schemai).
Įvertinama, ar nurodytoje teritorijoje želdinių sodinimas neprieštarauja teisės aktams (įvertinamas atstumas iki požeminių tinklų bei statinių), galiojantiems teritorijoje planavimo dokumentams bei parengtiems projektams.
Atkreipiame dėmesį, kad pasiūlymai dėl viešųjų teritorijų apželdinimo galėtų būti įgyvendinami teikiant idėjas Dalyvaujamam biudžetui (gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, konkursui), kuris organizuojamas kiekvienais metais.
