Kai kurių Kalniečių ir Eigulių gyvenamųjų rajonų daugiabučių fasadai, vandens siurblinė, net prie pastatų esanti tvora papuošta žaismingais gatvės meno kūriniais.
Pernai, kai Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ dalyviai ir gatvės meno kūrėjai rengė susitikimus su Eigulių seniūnijos gyventojais, šie pasakojo apie savo pomėgius, gyvenamojo rajono, asmenines istorijas.
Taip sukurtas bendras gatvės meno kūrėjų ir gyventojų projektas ir ant penkių daugiabučių sienų atsirado piešiniai.
Ant Muravos gatvės 19-ojo namo Martynas Aužbikevičius sukūrė darbą „Rajono inkliuzas“. Menininkas sakė, kad piešinio idėja kilo klausantis gyventojų pasakojimų.
Jam įstrigo tai, kad kiekviename rūsio sandėliuke galima rasti stiklainių. Piešinyje ir buvo pavaizduotos namo gyventojų istorijos, tilpusios į simbolinį stiklainį, kurios, jį atsukus, ir pasklido po rajoną.
Trimis piešiniais papuošta ir greta daugiabučio esanti neišvaizdi siurblinė. Kūriniai atsirado Kauno technologijos universiteto atstovams bendradarbiaujant su menininkais Timotiejumi Norvila, Magdalena Karol ir Wesley van Haughtenu.
Kaunietis T.Norvila pasakojo, kad vietiniai gyventojai prisiminė, jog prieš iškylant Eigulių daugiabučiams čia buvo kaimas, kur ganėsi karvės, važinėjo žemės ūkio technika. Menininkas tai ir nupiešė.
Kūrėja iš Airijos M.Karol nupiešė rankas, kurios laiko braškes ir jomis tarsi dalijasi. Menininkė pastebėjo, kad Kauno bendruomenių nariai mielai dalijasi savo gėrybėmis, mintimis ir šiluma, yra vaišingi.
O štai W.van Haugtenas iš Olandijos nupiešė varnas.
„Varnos yra išminties simbolis, jos neatskiriama gyvenimo dalis, nors patys žmonės dažnai nėra išmintingi“, – apie savo piešinį sakė autorius.
Greta Eigulių gyvenamojo rajono driekiasi Kalniečiai. Čia esantį Kalniečių parką nuo Savanorių prospekto 339A pastatų komplekso skiria aukšta tvora. Nuo 2020 metų ant jos legaliai gali piešti visi, kas nori ir kaip nori.
Ant sienų atsiranda vis naujų piešinių. Vienas jų vaizduoja antį. Šį pusiau išgalvotą, pusiau realų paukštį nupiešė alytiškis Pijus Šematulskis-Duona. Menininkas sakė, kad įvairius paukščius piešė dešimtyje Lietuvos miestų. Jie simbolizuoja žvilgsnį į aplinkosaugos problemas.
Gatvės meno kūrėjas tikino, kad menininkai nepyksta, kai ant senų piešinių atsiranda naujų, atvirkščiai, vyresni kūrėjai skatina jaunuolius piešti legaliai.
Tačiau kauniečiai pastebėjo ir piešinių, kurių prasmę sunkoka suprasti.
„Ant Kalniečių parko tvoros mačiau ir kažkokių „kringelių“, ir piešinį, kuriame žmonės tarsi kažką sprogdina.
Įdomu, ką jie galėtų reikšti?“ – klausė kaunietė Raminta Sodaitienė.
Derinti neprivalo
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros
paveldo skyriaus vedėjas
„Legalios sienos, ant kurių gali piešti menininkai, yra ne tik Kalniečių parke, bet ir Aleksote.
Tai ilga tvoros atkarpa, esanti tarp Europos pr. 47 ir 49 numeriais pažymėtų pastatų.
Ant šių legalių sienų galima piešti laisvai, be papildomo derinimo. Vienintelis reikalavimas – laikytis estetikos ir bendrų miesto tvarkos taisyklių.“
