Populiariausias Agotos kūrinys, medinis gultas „Panama Banana“ yra ypač populiarus Vokietijoje ir Italijoje. Agotos tikslas: išauginti lietuvišką baldų ženklą, apie kurį žinotų visa Europa.
„Aggy“ ženklo šaknys yra Lietuvoje, Agotos tėtis turi baldų gamyklą, jis ir yra populiariausio Agotos kūrinio gamintojas.
Moteris sako, kad Ispanija ją traukė nuo pat jaunystės: „Būdama keturiolikos su šeima lankiausi Madride ir kažkas mano viduje sukirbėjo, supratau, kad noriu būti čia“. Dar besimokydama dailės Akademijoje Agota buvo išvykusi su „Erasmus“ programa į Riojos regione esantį Logroño miestą. Dizainerė prisimena, kad jai tuomet pasirodė labai artimas Ispanijos dėtytojų bendravimo būdas. Ypač jai patiko, kad ispanų dėstytojai bendravo su studentais kaip su sau lygiais.
Iškart po bakaularo A. Rimšaitė įstojo į prestižinę Barselonos dizaino mokyklos „Elisava“, kurioje siekė baldų dizaino magistro.
„Tai viena svarbiausių Ispanijos dizaino mokyklų, į ją mokytis suvažiuoja studentai iš visų pasaulio šalių. Elisava turi savo kontaktus ir savo bendruomenę, aš nuo pat pradžių iki dabar jaučiuosi, kad mes esame šeima, – sako lietuvė. – Ispanijoje nėra labai daug dizaino mokyklų, jos labiau populiarios Skandinavijoje. Tačiau mano stilius ir taip yra skandinaviškas, tad norėjau kontrasto.“
Elisavos dizaino mokykla yra tarsi tramplynas į darbo pasaulį. Baigusi magistro studijas A. Rimšaitė iškart pateko į vieną garsiausių baldų gamybos kompanijų „BD Barcelona“. Ši kompanija turi išskirtines tokių gigantų, kaip Salvadoras Dali ir Antoni Gaudi, teises. Baigus magistrą netrukus atėjo pandemija, kurios metu Agota „užstrigo“ Barselonoje ir po kurios neilgam buvo grįžusi į Lietuvą.
Rugsėjo mėnesį dizainerė vėl sugrįžo į Kataloniją, į nedidelį Sant Pere de Ribes miestelį netoli Barselonos. Tačiau ji pabrėžia, kad jos tikslas yra „plačiai skleisti žinią apie Baltijos šalis“.
Nori garsinti Lietuvą
„Visa mano ženklo gamyba vyksta Lietuvoje. Aš labai noriu, kad Europos rinka sužinotų apie Baltijos regioną. Kol kas Lietuva neturi plačiai Europoje žinomos baldų dizaino kultūros. Mano tikslas yra stiprinti ir garsinti „Made in Lithuania“ šioje srityje.
Agota yra dažnas svečias Valencijos baldų dizaino parodoje, kurioje ateintantį rugsėjį pirmą sykį dalyvaus su savuoju „Aggy“. Moteris sako, kad parodos metu jau ir anksčiau daug kas domėjosi, iš kur ji yra kilusi.
Visos pradinės medinio gulto „Panama Banana“ žaliavos yra kilusios iš Baltijos šalių.
Šis 1450 eurų kainuojantis gultas priglaudžia svečius Maldyvų ir Maljorkos viešbučiuose, jis perkamas Vokietijoje, Italijoje bei kitose Europos šalyje.
Lietuvoje kol kas „Panama Banana“ nėra toks populiarus. Tai išskirtinis „Premium produktas“, skirtas kokybės ieškančiam pirkėjui. „Mes labiau koncentruojamės ne į kiekį, o į kokybę, tai rankų darbo kūrinys“– sako dizainerė.
Pasak Agotos, ne tik gulto ypatingumas bei kokybė, bet ir jo pavadinimas užkabina pirkėją. „Pavadinimas atrodo toks ypatingas, bet iš tikrųjų buvo sugalvotas per valandą. Žiūrėdama į žemėlapį, sugalvojau, kad Panamos lenkta krantinė, kaip ir mano gulto arka. Bananas taip pat lenktas ir tropinis vaisius. Toks žodžių žaismas suveikė, užkabino ir išvežė“ – šypsosi Agota.
„Mano tikslas yra išlaikyti gamybą Lietuvoje. Man labai svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis yra pagaminti mano sukurti darbai. Medžiagas mes kruopščiai testuojame. „Panana Banana“ virvės yra iš fabrikų Lietuvoje, mediena latviška“ – pabrėžia lietuvė.
Gultas praleidžia vėją, jis neįkaista ir greitai išdžiūsta, jei šalia yra vandens telkinys. Jis labai tinka prie jūros, nes jo formos yra organiškos, siejasi su laivais, su bangomis. Gultas susiskleidžia ir yra lengvai išsilankstomas.
Gulto istorija nepaprasta
„Pirmasis „Panama Banana“ variantas gimė man dar besimokant Dailės akademijoje. Aš labai mėgau žaisti futbolą, todėl mano mintis buvo daugiafunkcis objektas – futbolo vartai, kuriuos apvertus gautųsi gultas. Ilgainiui atsisakiau futbolo vartų idėjos, nes tai yra prabangus produktas“, – pasakojo dizainerė.
„Prisimenu, kaip važiavau į Juodkrantę kurti gulto fotosesijos. Buvo daug sniego, fotografavau ant žemės lopinėlio. Nusiunčiau nuotraukas prestižiniam „Design Milk“ žurnalui ir jie „Panama Banana“ skyrė straipsnį. Tai atstitiko 2017 metais, kilo didžiulis ažiotažas. Gulto istorija tapo tarp skaitomiausių straipsnių“, – pasakoja dizainerė.
Po „Design Milk“ reportažo, Agota buvo pakviesta į Milano dizaino savaitę. „Man tuomet buvo 22 metai. Tada ir supratau, kad baldų dizaino industrija bus mano ateitis. Ji ir uždara, ir didelė, turi kažką panašaus kaip mada: dideli vardai gamintojų ir dizainerių. Vieną dieną važiuodama traukiniu į parodą man atėjo suvokimas, kad „tikrai noriu“. Pasiklioviau nuojauta ir atkeliavau į Barseloną, į Elisavos mokyklą,“ – pasakoja Agota.
Netrukus „Aggy“ išleis ir naują gaminį – krėsliuką, kurį dizainerė tarytum sukūrė iš naujo.
„Nors atrodo, kad kėdė visada turi tą pačią ergonimiką ir konstrukciją, aš visada stengiuosi į daiktą pažiūrėti iš naujo. Visada sukuriu inovatyvią formą, kurią vėliau adaptuoju. Man svarbiausia, kad tai būtų tvarus ženklas, vietinės gamybos, iš vietinių medžiagų. Galvoju apie pakuotę, kad ji užimtų mažiau vietos, kad baldas būtų lengvai transportuojamas,“ – prioritetus dėliojo dizainerė.
Agota sako, kad dabar ji yra susitelkusi į „Aggy“ ženklo auginimą, kuriam netrukus sueis 3 metai.
„Nusprendžiau nebešvaistyti laiko ir energijos kitur, telktis tik į „Aggy“. Konsultuojuosi su specialistais iš Lietuvos, stiprinu, tobulinu ženklą.
Pati surengiau krėsliuko pristatymo fotosesijoją Valensijoje. Lietuvoje yra paprasčiau susimokėti už šią paslaugą, o čia fotosesijos labai brangios. Bet aš nuo dvylikos metų mokiausi „čiurlionkėje“ (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla Vilniuje – aut.), tad esu užsigrūdinusi darbui,“ – šypsosi lietuvė.
Dizainerė laiko save pasaulio piliete. „Nors čia daugiau saulės ir daugiau dizaino renginių, po pandemijos sugrįžusi į Lietuvą tarsi atradau ją iš naujo.
Su lietuviais dirbti man paprasčiau, katalonai, ispanai ar lotynų amerikiečiai ne visada sako, ką galvoja. Lietuvoje gana greitai kuriasi ryšiai tarp tos pačios sritites specialistų, žmonės lengviau dalinasi informacija. Kadangi tai šalis, kurioje nėra daug žmonių, visi nori išlaikyti savo gerą vardą“, – svarsto Agota.
Paprastai Agota dirba bendros veiklos erdvėje („co-working“) „Montoya co working“ Barselonoje. „Man padeda ta vieta, tai labai gražiai atnaujintas tekstilės fabrikas, graži erdvė, daug įdomių žmonių.
Turiu draugų visame pasaulyje, o Barselona yra kaip magnetas, traukiantis žmones. Tai yra tas miestas, kuriame visi galime susitikti. Pavyzdžiui, mano geriausia draugė yra dizainerė iš Saudo Arabijos, o mes visada susitinkame Barselonoje“ – sako tarp Vilniaus ir Barselonos gyvenanti lietuvė.
