Netikėtai atšilus orams visi išskubėjome į kiemus. Vieni tvarkyti sodų ir darbuotis darže, kiti – ilsėtis ar smagiai leisti laiką su draugais ir artimaisiais. Galima drąsiai sakyti – sezonas atidarytas.

Ypač mėgstamas laužų prie individualių namų, soduose ar sodybose kūrenimas, nes reikia sudeginti pavasarį nugenėtas šakas, o vėliau žarijose išsikepti kokį skanėstą, atrodytų niekuo nekaltas veiksmas, kuris dar sukuria ir jaukią erdvę, kur galima atsipalaiduoti, mėgautis gamtos grožiu ir kurti artimesnius santykius su draugais ir kaimynais.

Tačiau ne visuomet galima daryti tai, ką norisi.

Reikia neužmiršti ir tykančių pavojų ar galimų problemų dėl netinkamos laužavietės vietos. Sukurti laužą bet kur – griežtai draudžiama. Yra nustatytos aiškios taisyklės, kur galima kurti laužus, įrengti laužavietes, statyti kieto kuro kepsnines, šašlykines ar ugniakurus.

[[ge:lrytas:lrytas:31248697]][[ge:lrytas:lrytas:31369916]][[ge:lrytas:lrytas:31420340]][[ge:lrytas:lrytas:31351440]]

Laura savo gyvenimo pamoką jau išmoko. Ji pasidalijo istorija, kuri supurtė moterį, – savo kieme tiesiog užkūrė laužą.

Laužą teko kurti dėl kenkėjų

„Mūsų kiemo medžiuose įsiveisė žievėgraužis tipografas, todėl privalėjome nupjauti šakas ir jas sudeginti, kol neišsirito nauja populiacija – kito kelio tiesiog nėra, taip rekomenduoja visi specialistai. Tad nieko blogo nepagalvojusi, užkūriau laužą tiesiog savo darže, kad sudegus šakoms likę pelenai čia pat būtų sukultivuoti ir patręštų daržą“, – portalui lrytas.lt sakė ji.

Tačiau tokių laužaviečių prie individualių namų, soduose ar sodybose kūrenimas ne tik kelia nerimą kaimynams, bet kartais tampa ir keršto įrankiu.

Tokį kaimyną turi ir Laura. Vyras, gyvenantis už kelių šimtų metrų, pastebėjęs jos kieme degantį laužą, iškart iškvietė specialiąsias tarnybas.

Į kiemą atskubėjo gaisrininkai, aplinkosaugininkai ir tyrėjai

„Iš pradžių į kiemą maurodama įlekia gaisrinė iš kurios išlipa du rusakalbiai labai rūstaus veido pensinio amžiaus gaisrininkai, užkapstė mano lauželį. Šiems išvažiavus, po kokių 15 minučių atvažiavo aplinkosaugininkai – pasikapstė po mano laužavietę – jokio plastiko ar atliekų nerado. Na, o kitą dieną iš pat ryto, vėl svečiai kieme – atvažiavo ir tyrėjai apžiūrėti įžymaus laužo“, – apie netikėtą ir nemalonią situaciją kalbėjo Laura.

Ji džiaugėsi, kad beveik visi atvykę specialistai buvo malonūs ir mandagūs: „Tik patys geriausi žodžiai tarnyboms. Jei bus tikra rimta bėda – galėsiu pasikliauti.“

Laura papasakojo, kad ugniagesiai pasidalijo informacija ir paaiškino, kad tokį, kaip jos laužą galima deginti ne arčiau nei 30 metrų nuo pastatų, o jeigu būtų naudojusi metalinę talpą, užtektų laikytis 6 metrų atstumo nuo pastatų.

Taikomi skirtingi atstumų reikalavimai

Į portalo lrytas.lt klausimus atsakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės apsaugos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausioji specialistė Irma Meškauskaitė.

Ji paaiškino, kad laužavietėms ir kieto kuro kepsninėms taikomi ne vienodi atstumai.

Pagal gaisrinės saugos reikalavimus draudžiama kieto kuro kepsnines, šašlykines ar kitokias krosneles naudoti arčiau kaip 6 m atstumu iki pastatų.

Laužus kūrenti draudžiama arčiau kaip 30 m iki statinių.

Taip pat esant stipriam vėjui.

Negalima laužų deginti ir durpingose vietose ar miškuose, esant sausringam laikotarpiui. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes taip pat draudžiama. O smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.

Laužus miške leidžiama kurti, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius ir šašlykines tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą.

Miške laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta.

„Labai pavojinga šalia laužo ar kepsninės laikyti degų skystį, įkaitęs butelis gali sprogti, įvykti didelis liepsnos pliūpsnis, nuo tokių dalykų neapsaugos joks kibiras su vandeniu ar gesintuvas – tik žmogaus sąmoningumas“, – aiškino specialistė.

Atsakingiems reikia būti ir savo kieme

I. Meškauskaitė atkreipė dėmesį, kad neišlaikyti saugūs atstumai ar netinkamas vietos parinkimas kepsninei ar šašlykinei taip pat kelia didelį pavojų gyventojų sodyboms ir jose esantiems gyvenamiesiems namams, ūkiniams ar kitiems pastatams.

Po kieto kuro kepsninėmis, šašlykinėmis ar kitokiomis krosnelėmis turėtų būti nedegus gruntas, pavyzdžiui, kad kepsninės nestovėtų ant sausos nenušienautos žolės, kad arti nebūtų degių medžiagų. Pasitaiko atvejų, kai žmonės norėdami pasislėpti nuo vėjo ar staiga užklupusio lietaus, šašlykinę pastato šalia namo, pastogėje ar dengtoje terasoje.

Patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija.

Taikoma atsakomybė

Anot I. Meškauskaitės, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas arba jų nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 70 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 525 str.)

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų;

Dėl įvairių incidentų susijusių su jų naudojimu ugniagesiai sulaukia tikrai nemažai, todėl ragina laikytis taisyklių ir nekelti pavojaus sau ir aplinkiniams.

Norėjusi sudeginti kelias šakas savo kieme, Laura išgyveno tikrą košmarą: nelinkėtų to niekam