Pastarosiomis dienomis po Žvėryną zuję ir alyvų dairęsi vilniečiai – konkurso dalyviai.

Jiems užduotis buvo surasti gražiausią alyvų krūmą ir jį nufotografuoti. Kol dar nenužydėjo.

Alyvų žydėjimo vietų Žvėryne konkurso nugalėtojai netrukus mėgausis desertais ir džiaugsis dešimčia retesnių alyvų sodinukais.

Tačiau vieną konkurso rengėjų Agnę Klimienę labiausiai nustebino Žvėryno žemėlapis, kuriame vilniečiai žymėjo rajone pastebėtas žydinčias alyvas.

Pasirodo, tokių vietų yra beveik 500.

Žvėrynas šiais metais ėmėsi alyvų terapijos projekto. Jo metu rengėjai kvietė ne tik grožėtis žydinčiomis alyvomis, bet ir vyko koncertai, paskaitos apie alyvų atsiradimą ir jų įvairovę mūsų krašte, šių krūmų auginimą ir priežiūrą.

[[ge:lrytas:lrytas:31856551]][[ge:lrytas:lrytas:31907350]][[ge:lrytas:lrytas:32018875]][[ge:lrytas:lrytas:32071421]]

Vadino alyvų paparacais

Anot A.Klimienės, konkurso sąlygos buvo paprastos: tereikėjo nufotografuoti Žvėryne žydinčias alyvas, nuotrauką įkelti į komentarų skiltį socialinio tinklo paskyroje, papildomai nurodant adresą arba koordinates.

Vienas dalyvis galėjo pateikti neribotą nuotraukų skaičių. Juokaudama žydinčius krūmus fotografavusius vilniečius A.Klimienė vadino alyvų paparacais.

Tiesa, alyvų krūmais išsiskiria ne tik Žvėrynas, bet ir Naujininkai, Markučiai. Tačiau ne visur šiais augalais rūpinamasi. Pavyzdžiui, V.Kudirkos aikštėje pasvirusi alyva be gailesčio nupjauta, nors tereikėjo kamieną paremti.

Pasakojo prieš šimtą metų

Projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ autoriai nurodė, kad vienas pirmųjų Vilniuje žydinčias alyvas plačiai prieš šimtą metų aprašė vokiečių kareivis Paulis Monty knygoje „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“. Tai buvo pažinimo vadovas vokiečiams ir raginimas geriau pažinti savo miestą vietiniams gyventojams.

Autorius tiksliai nurodė vietą, kur prieš šimtą metų buvo galima grožėtis alyvomis. Tereikėjo išeiti iš miesto ir leistis į Kaminų priemiestį, kur Horodlės gatvėje (dabar Darbininkų gatvė) vokietis Ernstas Woehleris turėjo sodininkystės ūkį, kuriame augo per 100 alyvų rūšių.

„Siaurais takeliais braunamės per krūmus, nuo kurių svyra tūkstančiai švytinčių žiedų. Štai gilus indiškas raudonis, ypač sodrus žydro dangaus fone, greta pieno baltumo žiedais nusėtas kitas krūmas. Kitoje takelio pusėje sunkiomis kekėmis svyra švelnus mėlis, jam iš šalies švelnus violetas ir taip be galo“, – pasakojo P.Monty.

Krūmus iš aikštės išvežė

Pasak Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotojos Silvos Žilinskaitės, alyvos – ilgaamžis krūmas, galintis išgyventi ir šimtą metų. O Ukrainos mieste Charkove jai teko matyti maždaug 200 metų senumo augalą.

Pusę amžiaus Vilniuje gyvenanti S.Žilinskaitė sakė, kad prieš keletą dešimtmečių alyvų miesto želdynuose buvo gerokai daugiau. Jos žydėjo ir Lukiškių aikštėje. Čia vešėję įvairiaspalviai alyvų krūmai tapdavo vilniečių traukos objektu.

Po aikštės rekonstrukcijos keletas senųjų alyvų krūmų liko tik aikštės kampe, ties vadinamąja Montvilos kolonija.

Tačiau gali būti, kad senosios Lukiškių aikštės alyvų giminaitės tebegyvena. Vyresnės Botanikos sodo Vingio skyriaus darbuotojos prisimena pasakojimus, kad šeštajame dešimtmetyje, apželdinus aikštę, likę alyvų krūmai buvo atvežti į Botanikos sodą.

Čia jie susodinti į nedidelę alėją. Rašytinių duomenų apie šias alyvas nėra, tačiau vizualiai įvertinę seniausias Vingio skyriaus alėjos alyvas botanikai nurodo, kad joms apie 60 metų. Taigi istorija apie Lukiškių aikštėje augusių alyvų bendraamžes gali būti tiesa.

Alyvų žiedais anksčiau miestiečius viliodavo ir Vokiečių gatvės pėsčiųjų alėja. Vienas kitas krūmas čia dar liko, bet dauguma perkelta į Vingio parką.

Neįtikėtinas Žvėryno žemėlapis privertė vilniečius prisiminti kai ką labai gražaus