Trečdalis šalies gyventojų gerokai rizikuoja: turi namus, tačiau nėra atlikę svarbaus reikalo

Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantis namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinęs jo draudimu. Tuo metu būstą valdantys, tačiau neturintys jo draudimo nurodo 31 proc. gyventojų. Kone kas šeštas gyventojas (17 proc.) nurodo neturintis jam priklausančio būsto, kurį galėtų drausti.

Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantis namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinęs jo draudimu.<br>Lrytas.lt montažas.
Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantis namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinęs jo draudimu.<br>Lrytas.lt montažas.
Artūras Juodeikis.<br>„Lietuvos draudimo“ nuotr.
Artūras Juodeikis.<br>„Lietuvos draudimo“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 10, 2024, 9:49 AM

Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis, šio tyrimo rezultatai parodo vieną opią problemą, kurią dar labiau išryškino šių metų pradžioje fiksuoti dideli gaisrai sostinės Viršuliškių rajone, Panevėžyje ir kituose šalies miestuose. Įmonės užsakymu atliktas gyventojų tyrimas atskleidė neįtikėtinus rezultatus.

„Tyrimo rezultatai patvirtina tai, ką jau ilgą laiką matome ir gyventojų elgsenoje – reikšminga šalies gyventojų dalis rizikuoja savo gerove, nes valdydami nekilnojamąjį turtą, kuriame dažniausia ir gyvena, nėra pasirūpinę jo draudimu.

Tokios nelaimės, kaip sprogimas ir gaisras daugiabučiame name Viršuliškėse parodo, kad vienintelio turimo būsto suniokojimas gali reikšti kone viso gyvenimo metu užgyvento turto praradimą. Neabejotinai, šio turto savininkams tai yra didelė drama, kurios padarinius amortizuoti padeda būsto draudimo apsauga“, − sako ekspertas.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, turintys savo pagrindinio būsto draudimą dažniau teigia vyresni nei 35 metų amžiaus, aukščiausio išsimokslinimo respondentai, gaunantys vidutines ir didesnes pajamas.

Tuo metu neturintys draudimo nurodo žemesnio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų apklaustieji. Neturintys jiems priklausančio būsto dažniausiai nurodo 18–35 m. amžiaus atstovai, gyvenantys didmiesčiuose, rodo tyrimo duomenys.

„Kalbant apie būsto draudimą, svarbu išskirti, jog tai yra kompleksinė paslauga. Nors gyventojai dažniausiai stengiasi pasirūpinti pastatų draudimu, kuriuo apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos, ne mažiau svarbu yra ir namų turto draudimas. Tai atskira būsto draudimo rūšis, kuria apdraudžiami visi būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, rūbai, meno dirbiniai“, − komentuoja departamento direktorius.

Pasak jo, aktuali yra ir trečioji būsto draudimo rūšis − civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, užliejimo vandeniu.

Įmonės duomenimis, 2023 m. iš viso buvo registruota 36 tūkst. būsto draudimo žalų – vidutiniškai apie 100 įvykių per vieną dieną. Bendra išmokų suma būsto žaloms kompensuoti siekė 31 mln. eurų arba apie 86 tūkst. eurų kasdien.

Daugiausiai nuostolių sukeliančios ir skaudžiausios žalos yra susijusios su gaisrų padariniais − jų praėjusiais metais buvo užfiksuota kone 1000. Didžiausia pernai dėl gaisro padarinių kompensuota suma siekė 160 tūkst. eurų, kai ugnis visiškai suniokojo individualų gyvenamąjį namą.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupes nuo 18 iki 75 metų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.