Prie Kauno pilies įkurdinta skulptūra „Laisvės karys“ traukia ne tik meno gerbėjus.

Vyrai ne kartą ant jos lipo ir demonstravo savo ištvermę. Kūrinio autorius paaiškino, ar karžygiui šie veiksmai gali pakenkti.

Internete išplito filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip vyras balandžio 8 dieną lipa ant prie Kauno pilies stovinčios skulptūros „Laisvės karys“.

Iš pradžių jis užlipa ant žirgo kojos, tada ant kario ir pakibęs ant jo kalavijo maždaug 7 metrų aukštyje bando daryti prisitraukimus.

Vyrą kažkas filmavo, šis žiūrėdamas į kamerą aiškino, kad nori parodyti „kaip iš tikrųjų žmonės elgiasi gyvenime“.

Pasiekęs kalaviją jis susigriebė, kad ši skulptūros dalis gali nulūžti. „Bl..., čia gali nulūžti, bet nesvarbu“, – ištarė „drąsuolis“ ir ėmė daryti prisitraukimus. Tada įrašas nutrūko.

[[ge:lrytas:lrytas:29217049]][[ge:lrytas:lrytas:30566703]][[ge:lrytas:lrytas:31187379]][[ge:lrytas:lrytas:31860485]]

Kvietė atvykti į komisariatą

Tai – ne pirmas kartas, kai lipama ant šios skulptūros.

„Laisvės kario“ skulptūra prie Kauno pilies buvo atidengta 2018 metų liepos 5-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo proga.

Prabėgus vos keletui dienų nuo skulptūros atidengimo, pasklido vaizdo įrašas, kaip naktį jaunas kaunietis, norėdamas pasirodyti prieš draugus, užsiropštė ant „Laisvės kario“ skydo, pečių ir šalmo, o paskui persėdo ant žirgo galvos.

Pozuodamas prieš vaizdo kameras vaikinas patenkintas atsisėdo ant raitelio, o paskui atsistojo, perlipo ant metalinių kamanų rizikuodamas nukristi.

Nufilmuotas jaunuolio karstymasis ant paminklo išplito. Pamatę vaizdus internete pareigūnai jaunuolį kvietė geruoju atvykti į komisariatą.

Surado tik vieną laipiotoją

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji specialistė Rūta Stružeckytė pranešė, kad pareigūnai, reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, nustatė 34 metų pažeidėją, kuris balandžio 8 dieną Santakos parke trikdė viešąją tvarką.

Vyro atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Už tai gresia bauda nuo 30 iki 100 eurų.

„Asmuo, kuris 2018 metais galimai trikdė viešąją tvarką prie „Laisvės kario“ skulptūros, nebuvo nustatytas“, – sakė R.Stružeckytė.

Viešosios tvarkos pažeidimų, kurie būtų susiję su kita įspūdinga Muravos sankryžoje esančia Tauro skulptūra, nebuvo užfiksuota.

Tokiais žmonėmis nesipiktina

„Laisvės kario“ kūrėjas skulptorius A.Sakalauskas sakė, kad skulptūra nuo tokių laipiotojų neturėtų nukentėti.

„Įtvirtinti ant dviejų kojų stovintį žirgą su raiteliu nebuvo paprasta. Konstruktoriai patarė, kad nerūdijančio plieno skulptūros karkasą reikia supinti tarsi kasą. Tokiu būdu konstrukcija tapo ne standi, o šiek tiek spyruokliuojanti. Tokia konstrukcija skirta tam, kad skulptūrai nepakenktų labai stiprus vėjas, bet saugo ir nuo ant jos lipančių žmonių“, – aiškino skulptorius.

A.Sakalauskas nemano, kad nuo vieno žmogaus svorio gali nulūžti ir kario kalavijas ar kitos detalės.

„Girdėjau, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai kas nors bando ant „Laisvės kario“ užlipti. Aš ant tokių žmonių nepykstu. Jei taip nori parodyti save, tegul treniruojasi. Vis dėlto baisu, kad pats žmogus nesusižalotų, o jei kokią skulptūros detalę ir sulaužys, pataisysime“, – patikino skulptorius.

Kainavo beveik 700 tūkstančių eurų

Skulptūros išliejimas atsiėjo 472 tūkst. eurų, dar apie 200 tūkst. eurų kainavo postamentas, aplinkos sutvarkymas, kamerų įrengimas. Didžiąją dalį lėšų skyrė Kauno savivaldybė.

„Vyčio“ paramos fondas skulptūrą iš pradžių planavo statyti sostinės Lukiškių aikštėje, tačiau nelaimėjo Vyriausybės skelbto konkurso.

Nutarus paminklą statyti Kaune, jis Ukrainoje padedant skulptoriams Borisui Krylovui ir Olesiui Sidorukui buvo nulietas per 4,5 mėnesio. Kauno pilies vietą skulptūrai rinko patys kauniečiai.

Kauniečių pramogos pareigūnus šiurpina, o kūrėjas į tokias šėliones žiūri atlaidžiai