Istorinio Klaipėdos pastato fasadą puošęs, bet prieš kelerius metus nuo sienos pradingęs unikalus uostamiesčio herbas įžiebė aistras, mat vietoj jo atsirado tiktai kopija.

Klaipėdos senamiestyje šalia Danės upės, Tiltų gatvės pradžioje, esantis beveik prieš 110 metų statytas tarpukariu buvusios taupomosios kasos pastatas yra vienas žinomiausių uostamiestyje.

Namo sieną puošė ir valstybės saugomas ovalo formos reljefinis Klaipėdos miesto herbas, kuris tarpukariu reiškė, kad šis pastatas yra miesto nuosavybė.

Dėl vienintelio uostamiestyje išlikusio šio meninio akcento senamiestį kertančioje Tiltų gatvėje tai buvo bene labiausiai fotografuojamas namo fasadas.

[[ge:lrytas:lrytas:30362583]][[ge:lrytas:lrytas:30467444]][[ge:lrytas:lrytas:31095812]][[ge:lrytas:lrytas:31003250]]

Jau reikėjo restauruoti

Atidžiau herbą apžiūrinėjantys klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo atkreipę dėmesį, kad jo puošybos detalės jau buvo suskeldėjusios ir aptrupėjusios.

Namą administruojančiai bendrovei „Paslaugos būstui“ herbą teko uždengti tinkleliu, kad trupantys jo gabalėliai praeiviams neužkristų ant galvos. Paveldosaugininkai namą prižiūrinčią įmonę du kartus buvo įpareigoję miesto herbą restauruoti.

Tuo pat metu buvo pradėtas rengti valstybės saugomo pastato tvarkybos darbų projektas, kuris buvo baigtas 2020 metų sausį.

Projekte buvo smulkiai aprašyta, kaip herbas turi būti restauruojamas. Miesto simbolį buvo numatoma atkurti ant namo fasado sienos jį nuvalant, sunykusias lipdinių vietas atkuriant gipso skiediniu ir suklijuojant naujai pagamintus fragmentus.

Dar prieš baigiant pastato tvarkybos darbų projektą namą prižiūrinčios įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Rasa Rimaitė sudarė sutartį su bendrove „Pamario restauratorius“, kuri atnaujinti miesto simbolį sutiko beveik už 5,5 tūkst. eurų.

Buvo pagaminta kopija

Bet 2019 metų antrojoje pusėje miesto herbo ant sienos nebeliko.

„Bėgo metai, o herbo kaip nėra, taip nėra. Pradėję aiškintis sužinojome, kad jis nuo sienos yra tiesiog nudaužytas – valstybės saugomas originalus herbas sunaikintas, o už mūsų pinigus pagaminta jo kopija“, – piktinosi pastate nuomojamų patalpų savininkas Andrius Jankauskas.

„Pamario restauratoriaus“ vadovo Aldo Kliuko teigimu, pagal sutartį su namo administratoriumi restauratoriai buvo įsipareigoję herbą demontuoti, atkurti ir saugoti, kol bus baigti namo fasado remonto darbai.

„Tačiau bandant herbą nuimti jis pradėjo byrėti gabalais. Dėl aižėjančios sienos vaiko skulptūra ir puošybos elementai buvo suskilę.

Prie sienos herbą laikė aprūdijusios vielos, o pats lipdinys buvo pagamintas iš žvyro, cemento ir plytų trupinių“, – pasakojo A.Kliukas.

Anot jo, tai negalėjo būti autentiškas herbas, nulipdytas statant namą 1916 metais. Restauratorių įmonės vadovo manymu, herbas tebuvo sovietmečiu pagaminta jo kopija, kai pastatas buvo restauruojamas 1970 metais.

Todėl pagal išlikusius fragmentus buvo padaryta herbo atlieja ir pagaminta armuota kopija iš šiuolaikiškų restauracinių mišinių.

Atsisakoma mokėti

Kad ant namo sienos stipriai pažeisto herbo restauruoti buvo neįmanoma, dabar teigia ir tvarkybos darbų projekto autorius Juozapas Tilvikas. Restauratoriams jis leidęs herbą nuo fasado nuimti, bet pripažino nepagalvojęs, kad reikėjo pataisyti ir vėliau pasirašytą projektą.

Labiausiai dėl sunaikinto autentiško herbo išgyvenantis meno kūrinių kolekcininkas A.Jankauskas tokiais aiškinimais abejoja.

Herbo restauracijos darbų eiga projekte galėjo būti aprašoma apie 2019 metų pradžią. Buvo pažymima, kad vaiko skulptūra ir dekoro lipdiniai yra sunykę tik iki 10 proc.

„Kaip galėjo nepraėjus nė metams herbas taip subyrėti, kad bandant nuimti jis ėmė kristi gabalais?“ – stebėjosi A.Jankauskas.

Anot jo, valstybės saugomus istorinius objektus nugriauti ir juos pastatyti iš naujo būtų lengviausia. Tačiau dėl to ir yra reikalaujama, kad jie būtų restauruojami ir išliktų autentiški.

A.Jankausko prašymu dėl galimo valstybės saugomo fasado elemento sunaikinimo patikrinimą pradėjo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius.

Ne už herbo restauravimą, o už pagamintą jo kopiją verslininkas atsisako mokėti jam priskirtą dalį – beveik 1,6 tūkst. eurų.

Prie jo taip pat prisijungė vienas namo gyventojas, kuriam pagal valdomą plotą priskaičiuota mokėti apie 1,2 tūkst. eurų.

Ginčas jau persikėlė į teismą – „Paslaugos būstui“ atsisakantiems mokėti patalpų savininkams pateikė civilinį ieškinį.

Detektyvas dėl Klaipėdos miesto herbo pasiekė teismą: aistras įžiebė jo kopija