Kauno marių ir Nemuno pakrantėse – daugybė šiukšlių. Kol vieni purkštauja, kad dėl to kaltas per mažas šiukšlių dėžių skaičius, kiti tvirtina, jog viskas slypi žmonių neatsakingume, ir atliekas renka patys.

Kaunas – vandens apsuptas miestas: čia teka dvi upės, tyvuliuoja marios. Tačiau, gamtos grožį stelbia besimėtančios šiukšlės: nuorūkos, buteliukai, skardinės, vienkartiniai kavos puodeliai.

Ypač daug šiukšlių Kauno marių pakrantėse. Dažnai atliekas čia palieka žvejai.

Vienų paliktas šiukšles turi rinkti kiti – kauniečiai patys organizuoja šiukšlių rinkimo akcijas, per kurias po darbų susirenka aptvarkyti pakrančių. Deja, tokių entuziastų – vos vienas kitas.

[[ge:lrytas:lrytas:34212340]][[ge:lrytas:lrytas:34291449]][[ge:lrytas:lrytas:34386774]]

Dalis gamta pasidžiaugti atėjusių kauniečių šiukšles ant žemės meta dėl to, kad aplink neranda šiukšlių dėžių.

Trūko savanorių talkininkų

Netoli Panemunės šilo, A.Smetonos gatvėje, gyvenanti Gertrūda „Laikinajai sostinei“ sakė dažnai einanti pasimaudyti į Nemuną su vaikais – tereikia nusileisti nuo šlaitelio. Čia smagu pavedžioti ir keturkojį.

Tačiau kai reikia išmesti šiukšlę, kyla problemų, nes palei upę nėra šiukšliadėžių.

„Apačioje, prie upės, nėra nė vienos šiukšlių dėžės. Šiukšles turi neštis, iki kol užlipsi į viršų“, – skundėsi kaunietė.

Visai netoli Panemunės šilo – Kauno marios. Šiukšlių čia daugiau. Jau ketverius metus su tuo kovoti bando Panemunės seniūnaitė Aušra Daugėlienė – kasmet organizuoja čia šiukšlių rinkimo akcijas. Visada tuo pačiu maršrutu – nuo Pakalniškių piliakalnio iki Girionių poilsiavietės.

Tačiau čia vėlgi susiduriama su problema – bendraminčių trūkumu. Šiemet į seniūnaitės akciją įsitraukė tik jos mažametis sūnus ir kolegė Sėmenos seniūnaitė Aušra Žemaitienė, nors apie akciją buvo viešai pranešta ir socialiniuose tinkluose, ir skelbimų lentose.

„Manau, kad iki galo neįvertinau akcijai pasirinkto laiko – rugsėjo pradžia kiekvienam, auginančiam vaikus, yra sudėtingas laikas. Prieš tai vykusios akcijos buvo organizuojamos gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Kita vertus, ne visi pasirengę rinkti kitų paliktas šiukšles.

Prieš kiekvieną renginį šiek tiek jaudinuosi, nes nežinau, kiek ateis žmonių. Pernai mūsų buvo 12 entuziastų. Šį sykį skaičius nustebino – buvome trise, bet užsibrėžtą tikslą įgyvendinome. Vėliau skaičiuoti surinktų šiukšlių prisijungė dar keli palaikantieji“, – sakė A.Daugėlienė.

„Labai keista, kad tiek mažai žmonių prisidėjo. Gal žmonėms netiko laikas? Jie turi ir vaikų, ir darbų, galbūt po darbo nori užsiimti kitokia veikla: pasportuoti, paskaityti“, – antrino jai A.Žemaitienė.

Daugiausia teršia žvejai

A.Daugėlienei idėja organizuoti šiukšlių rinkimo akcijas kilo nuslūgus akcijai „Darom“. Tuomet, prieš ketverius metus, ji ėmė ieškoti vietos Panemunėje, kurią galėtų sutvarkyti su aktyviais kauniečiais. Tačiau Nemuno pakrantėje, jos teigimu, šiukšlių ne tiek ir daug.

Tuo metu moteris jau buvo girdėjusi ir apie prastą Kauno marių vandens būklę.

„Iš pradžių viena ėjau į žvalgybinį 10 kilometrų žygį Kauno marių pakrante, kad įvertinčiau situaciją. Vaizdai stebino ne tik gerąja prasme: šiukšlės, žuvų gaišenos, nemalonus vandens tvaikas... Taip ir kilo mintis šioje vietoje organizuoti šiukšlių rinkimo akciją“, – teigė pašnekovė.

Kasmet tą patį maršrutą A.Daugėlienė renkasi ne veltui. Jis – patikrintas ir žinomas, be to, kiekvienais metais einant ten pat galima patikrinti, kaip keičiasi atliekų kiekis Kauno marių pakrantėse.

Akcijos dalyviai, surinkę šiukšles, jas kruopščiai surūšiuoja ir suskaičiuoja. Štai statistika: rasta 144 vienetai plastiko atliekų, 13 stiklo atliekų, 21 popieriaus atlieka, 10 – metalo. Ir kalnas nuorūkų – jų perskaičiuoti niekas nesiryžo. Dominavo žvejų paliktos šiukšlės.

„Šiukšlių kasmet šiek tiek mažėja, bet kartu keičiasi ir pakuočių rūšys.

Šiais metais dominavo plastikas: žuvų pašaro ir įvairūs maistui skirti maišeliai, uodo trūklio lervų dėžutės. Praėjusiais metais pagrindinė atlieka buvo cigarečių nuorūkos, jų rinkome šimtais, antroje vietoje – plastikas. Tikrai sumažėjo priduodamos taros pakuočių“, – įvardijo A.Daugėlienė.

Panemunės seniūnaitė pripažino: matant tiek šiukšlių gamtoje jai darosi pikta.

„Gamtoje šiukšlių nėra, jos atsiranda tik dėl žmonių sąmoningumo trūkumo. Sugebame prišiukšlinti ir palikti labiausiai lankomose ir mūsų visų pamėgtose vietose“, – teigė ji.

Atliekas išnešiotų paukščiai

Nors kai kurie kauniečiai mano, kad jei gamtoje būtų daugiau šiukšliadėžių, besimėtančių atliekų sumažėtų, kiti laikosi priešingos nuomonės.

Esą šiukšlinėms gamtoje – ne vieta, o už savo atliekas atsakingas tas, kas jas atsinešė.

„Šiukšliadėžių, mano nuomone, Kaune tikrai netrūksta. Jos sukuria pretekstą neštis užkandžius, gėrimus vienkartinėse pakuotėse. Kita priežastis – paukščiai ir smulkūs gyvūnai.

Atviros šiukšliadėžės – tai ne tik išmėtytos aplink jas šiukšlės, bet ir pražūtis paukščiams bei gyvūnams.

Dažnai matome varnas, taršančias vieną ar kitą pakuotę. Moksliniai tyrimai rodo, kad smulkios šiukšlės ir plastiko dalelės atsiduria žinduolių skrandžiuose ir dėl to gali sukelti jų mirtį“, – tvirtino A.Daugėlienė.

Panašios nuomonės laikosi ir A.Žemaitienė.

„Yra nelabai sąmoningų žmonių, kurie gamtoje ieško visiško aptarnavimo: ir šiukšliadėžių, ir taromatų.

Atsinešti šiukšlę sugebame, o išsinešti – nelabai. Žmonės šiukšlina dėl atsakomybės stokos. Manau, kad viską, ką atsinešei į gamtą, privalai išsinešti.

Įsivaizduokite, kaip reikėtų išplėsti aptarnaujančio personalo spektrą, jei jie turėtų pradėti lakstyti pamiškėmis, ežerų, marių krantais, šlaitais ir tuštinti šiukšliadėžes“, – dėstė ji.

Už šiukšlinimą mieste skiriamos baudos

Gintaras Gatulis, Kauno savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas:

„Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius per 2024 metus gavo 8 skundus ir 14 pranešimų telefonu dėl miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų pažeidimų.

2014 metų pabaigoje patvirtintas sprendimas dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių. Čia numatyta, kad draudžiama versti ar laikyti atliekas tam tikslui nepritaikytose vietose, išmesti bet kokias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitose viešosiose vietose.

Taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Už pakartotinai padarytą nusižengimą skiriama bauda nuo 140 iki 600 eurų.“

Nevalas baus skaudžiai: nuolat mėtomos nuorūkos gali atsirūgti labai brangiai