Atrodo, kad kaunietis baldininkas Egidijus Saikauskas (43 m.) niekada nesustoja. Kiekvienas jo sumanymas, kiekvienas naujas kūrinys – tai šio vyro gyvenimo dalis.

Jis niekada neatsitraukia nuo to, ką pradeda: jei kažką sumano, tai daro ir padaro. O jau įgyvendintų darbų kolekcijoje – senovinio stiliaus kateris, kajakas, laivas ant oro pagalvės, du į tradicinius visiškai nepanašūs namai.

Nesvarsto, apsimoka ar ne

Būdamas paauglys, Aloyzo Každailio knygą „Laivai ir jūrininkai“ Egidijus mokėjo kone mintinai. Ir kiek save prisimena, visada kažką meistraudavo. Jam būdavo įdomu viskas – nuo aitvarų iki lėktuvų modelių ar net užuolaidų suskleidimo mechanizmo.

[[ge:lrytas:lrytas:35717759]][[ge:lrytas:lrytas:25551002]][[ge:lrytas:lrytas:33805723]]

„Kartą, tokias pamatęs teatre, pagalvojau, kodėl taip pat nepasidarius namuose. Šiandien tokių dalykų pilnos parduotuvės, o tuomet, prieš trisdešimt metų, jų dar nebuvo“, – šypsosi vyras. Vaikystėje jo kūrybos nestabdė tėvai, šiandien jis nestabdo savęs.

Nesvarsto, apsimoka ar ne, sunku, ar apskritai įmanoma – pabandyti kažką sumeistrauti visada verta.

Pragyvenimui vyras uždirba gamindamas baldus – tai jo kasdienybė. Taip pat turi santaupų iš kelių metų trukusių darbų Norvegijoje, kurias kone visas investuoja į savo kūrybą ir idėjas.

Šios idėjos, kaip ir jo statomi namai ar laivai, dažnai prilygsta kūrinio dydžiui ir ambicijai. Su bičiuliu, vienu iš skraidyklių pradininkų Lietuvoje, Kaziu Mikalausku, jiedu vis pasvajoja: jei laimėtų loterijoje, būtų tokie laimingi – galėtų konstruoti kiek panorėję, be jokių finansinių stabdžių.

Namelis atsiėjo 40 tūkst. eurų

Idėją apie poilsio namelį, pritaikytą nuomai, prieš kelerius metus Egidijui mestelėjo draugas. Ir nuo tada jis vis svarstė, kur geriausia tokį statyti, kokios architektūros jis galėtų būti. Palaipsniui gimė idėja, kuri per pusantrų metų virto kūnu. Pavadintas „Poilsio Arka“ svečių namelis iškilo Egidijaus tėčio Vytauto 10 ha sklype Kaišiadorių rajone, Ringailių kaime.

[[ge:lrytas:lrytas:36065389]]

„Kadangi nusprendėme išnaudoti tolimesnę sklypo vietą, reikėjo pasirinkti tokį namo projektą, kuriam statyti nereikėtų sunkiosios technikos – nes įvažiuoti į tą vietą galėjo tik sausuoju metų laiku, o tokio oro galima nesulaukti ir visą vasarą“, – pasakoja Egidijus.

Galutinę namelio formą padėjo sukurti jo 22 metų sūnus Martinas, pramoninio dizaino inžinerijos studentas. „Jis šeimoje turi geriausią estetikos ir dizaino pojūtį“, – pasidžiaugė tėvas. Statybose darbavosi ir jaunėlis Viktoras (17 m.) bei Egidijaus tėtis.

O prasidėjo jos ankstyvą pavasarį. Pirmiausia buvo įrengti pamatai – 6 storasieniai (9 mm sienelės storio) vamzdžiai, po tris metrus įleisti į žvyro gruntą ir pripildyti betonu. Tuo pačiu metu buvo atvestos visos komunikacijos – jos į namelį patenka per polio vidų.

[[ge:lrytas:lrytas:36065405]]

Kad būstas turėtų elektrą, vandentiekį ir kanalizaciją, nuomotu tranšeriu vos per dvi dienas buvo išrausta kone pusė kilometro tranšėjų.

Įrengę polius, Saikauskai sumontavo pagrindines atramines sijas. Joms naudojo suklijuotą, varžtais sutvirtintą paprastai gegnėms skirtą medieną. Karkaso elementus taip pat gaminosi patys ir vėliau dalimis vežė su 8 metrų ilgio traktoriaus priekaba, kurią prieš dešimtmetį Egidijus buvo sukonstravęs vežioti paties pasigamintą laivą.

Naudodami svertus, skriemulius ir virves, su kaimynų pagalba, vyrai rankomis sukrovė karkaso konstrukcijas į priekabą, o vėliau ir į statybos vietą.

Karkasas buvo apkaltas lentomis, jo vidinėje pusėje prieš tai įrengta garo izoliacija. Statinys iš išorės padengtas neaustine, didelės gramatūros geotekstile ir apdengtas norvegiška PVC stogo danga „Protan“. Naudodami užsakytą klijuotą medieną, aliuminio profilius ir stiklo paketus, langus irgi pasigamino patys. Tik statinio šiltinimui pasitelkė įmonę, kuri pagamino ekovatą ir pripūtė ją tarp konstrukcijų.

Visame namelyje įrengtos šildomos grindys, rekuperacinė ventiliacijos sistema, kondicionierius. Antrojo aukšto balkone stovi dar vienas jų kūrinys – dvivietė sūkurinė vonia. Specialiai jai buvo įrengta balansinė vandens talpa, kuri padeda palaikyti vienodą vandens lygį.

„Poilsio Arkos“ statybos šeimai atsiėjo 40 tūkst. eurų. Dar keli šimtai – už šiltinimo darbus.

Sunaudota 150 tonų betono

„Pirmojo sodybos statinio, 80 kv. m ploto gyvenamojo namo, statybos buvo ne mažiau įdomios ir pilnos iššūkių“, – tęsia pasakojimą Egidijus. Architekto Mariaus Baranausko suprojektuotas namas yra išlietas iš gelžbetonio, ant plokštuminių pamatų, tiesiai į klojinius įterpiant visas reikalingas komunikacijas. Tokioms konstrukcijoms prireikė net 150 tonų betono, dėl didelės termomasės pastatas lėtai atvėsta ir ilgai neįkaista.

[[ge:lrytas:lrytas:36065399]]

Šį namą, kuriame dabar gyvena Egidijaus tėtis, statė ta pati šeimos komanda, tiesa, čia nemažai prisidėjo ir jau Anapilin iškeliavusi Egidijus mama Vanda. Papildomų pajėgų samdė tik žemės darbams ir betono tiekimui. Klojinius gaminosi patys, o vėliau dalį medienos panaudojo vidaus durų apdailai ir baldams.

Medieną degino, plovė aukštu slėgiu, alyvavo ir kai kur – lakavo. Betoninės sienos namo viduje liko neglaistytos ir nedažytos – tik impregnuotos nuo dulkių, vietomis dekoruotos mechaniniais įrankiais. Betoninės grindys nušlifuotos ir padengtos epoksidiniu laku, jos šildomos elektra.

Namo rekuperacinė vėdinimo sistema yra sujungta su geoterminiu žemės šilumokaičiu, kuris vėsina vasarą ir šildo žiemą.

[[ge:lrytas:lrytas:36065130]]

Laivas – didžiausias iššūkis

Vis gi ne šių dviejų namų statybos buvo sudėtingiausi Egidijaus sumanymai, o laivas.

Jo projektą (tiesa, ne visai detalų) Egidijus pirko iš amerikiečių kompanijos „Universal Hovercraft“.

„Išties reikėjo nemažai pastangų ir bandymų, kol viskas veikė kaip turėtų. Sraigtų, transmisijos variatoriaus medžiagų parinkimas, daugybė smulkmenų, kurios visos, iki vienos, buvo reikšmingos“, – prisiminė vyras.

Su šiuo laivu Egidijus ne kartą plukdė kauniečius Nemunu ir, Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios progomis, iš spalvotų dūmų leido trispalvę.

„Tai irgi buvo pakankamai sudėtinga, pirotechnika skirtingu oru veikia skirtingai, o ir su laivu yra nemažai niuansų. Oro sraigtai aplink gali apledėti net ir esant teigiamai temperatūrai, o jei dar ir drėgna – problemų kyla dar daugiau. Bet jau turiu idėją trispalvę parodyti iš spalvotų liepsnų. Atlikau su tuo ne vieną eksperimentą, tad techninė dalis kaip ir aiški, beliko tik įgyvendinti“, – šypsosi.

Kurs plaukiantį namą

„Šviežiausias“ Egidijaus darbas – stilizuotas švyturys, kuris virto puikiu orientyru „Poilsio Arkos“ svečiams. Švyturys siunčia signalą Morzės abėcėlės ritmu: Ringailiai. Tai tapo Egidijui savotišku simboliu – visos jo idėjos turi savo kryptį ir šviesą, kaip ir į priekį vedantis švyturys.

„O kas toliau?, – juokiasi pakartojęs klausimą. – Svečių namo aplinkoje planuoju meninių-techninių instaliacijų, žaismingą optinę iliuziją, kurią sukurs fotografijos rėmeliai ir garso reflektorius, atspindinčius šnabždesius. Taip pat svajoju pastatyti išskirtinio dizaino plaukiojantį namelį, naudodamas gana retą šiais laikais laivų statybos techniką.“

Ar nesibaigiančiam vyro norui vis kažką naują kurti pritaria jo žmona Aliona? „Visko buvo, – neslepia. – Bet dabar jau ir pati jungiasi į mūsų vyrišką komandą.“

Egidijus su šeima pastatė du namus: viską savo rankomis, su itin kukliu biudžetu