Aktyvi Antakalnio bendruomenė vėl turi dėl ko kovoti. 2019 m. pasipriešinę Sapiegų parko pavertimui barokiniu sodu, dabar dalis aktyvistų sukilo prieš parko įbeždžioninimą – čia norima įkurdinti gorilą.

Skulptorius Donatas Jankauskas-Duonis už dyką dvejiems metams siūlo Sapiegų parkui savo kūrinį – 8 metrų ilgio, 6 metrų pločio ir 3 metrų aukščio beždžionės skulptūrą, dengtą brangia stogams, baseinams ir net laivams skirta apsaugine medžiaga poliurėja.

Anksčiau ši skulptūra vadinosi „King Kongas“ ir buvo eksponuojama vandens telkiniuose Šiauliuose, Kaune, kur taip pat sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų.

Skulptorius Sapiegų parke ją ketina apgyvendinti sausumoje ir pakeisti pavadinimą į „Neramu“. Tai – aliuzija į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslą „Ramybė“.

[[ge:lrytas:lrytas:35044971]][[ge:lrytas:lrytas:35410025]][[ge:lrytas:lrytas:35795297]][[ge:lrytas:lrytas:36277526]]

Beždžionė – jau ne viena

Dėl naujo sumanymo Antakalnio bendruomenė pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni piestu stoja prieš D. Jankausko-Duonio gorilą, kiti sutiktų, kad ji laikinai apsigyventų Sapiegų parko kampe.

Vis dėlto menininkui vilniečiai priekaištauja, kad jis savo beždžionėmis uzurpuoja sostinės viešąsias erdves.

Viena jo gorilą vaizduojanti skulptūra „Rytmetis“ įsikūrė Paupyje, jų yra ir Sapiegų parke. Net prie Rotušės eksponuoti Kanapinis su Lašininiu buvo panašūs į beždžiones, o savo namuose Savičiūnuose (Vilniaus r.) D. Jankauskas-Duonis yra įkūręs beždžionių muziejų.

Labiausiai nepatiko vieta

Sapiegų parke skulptūrai „Neramu“ parinkta vieta pietinėje dalyje, tarp vaikų žaidimo aikštelės ir tvoros esančiame plote.

D. Jankauskas-Duonis prisimena, kad mokydamasis M. K. Čiurlionio gimnazijoje jis šia vieta skubėdavo į kino teatrą „Neris“ žiūrėti filmų.

Bet vieta Antakalnio bendruomenei pirmiausia ir užkliuvo. Esą vaikai toje vietoje mėgsta paspardyti kamuolį, o dabar aikštelė sumažės. Be to, pažaisti atėję mažyliai mėgins užlipti ant skulptūros, tad tėvams teks jų nepaleisti iš akių. Negana to, patys mažiausieji skulptūros gali išsigąsti.

Skatina ieškoti atsakymų

Menininkas prisipažino, kad ne kartą girdėjo klausimą, koks beždžionės ryšys su Sapiegų parku?

„Beždžionė simbolizuoja arba reiškia skirtingus dalykus tiek menininkui, tiek kitiems žmonėms, o ryšys su Sapiegų parku yra toks, kad kaip ir parko lankytojai – žmonės, ar jie gyvena netoli, ar atvyksta iš kitų vietų, yra parko laikini gyventojai, beždžionės meno kūriniuose taip pat, užmezgančios ryšį su parku kaip kiekvienas iš mūsų“, – aiškino skulptorius.

Sąsajų su paveikslu „Ramybė“ randantis D. Jankauskas-Duonis svarstė, kad M. K. Čiurlionis kūrė kūrinius neatsakydamas į klausimus, bet juos užduodamas, kviesdamas būti atviriems skirtingoms emocijoms – ramioms ir bauginančioms, kurios visos gali būti vertingos.

D. Jankauskas-Duonis nenusiminė: jeigu Sapiegų parkas beždžionės nepriims, ji kuriam laikui grįš į Savičiūnus, o paskui keliaus kur nors toliau.

„Paupyje taip pat gorilą vaizduojanti skulptūra „Rytmetis“ darniai įsilieja į aplinką, nes žmonės tuo rūpinasi. O ką turi Antakalnis?“ – klausė skulptorius.

Atpažįstamas iš Tonio Soprano

Pasak skulptoriaus, užėjus į bet kuriuos namus iš interjero detalių galima nesunkiai nuspręsti, kaip kalbėtis su šeimininkais: „Tas pat galioja ir miestams. Detalės pasako, koks bus ryšys su juo.“

D. Jankauskas-Duonis sakė nesąs vien primatų vaizduotojas, bet iš jo sukurtų keliaujančių beždžionių žmonės pažįsta kitą jo kūrybą. Ar jos gali būti atsvara Vilnių nutūpusiems angelams?

Į šį klausimą skulptorius niekada tiesiai neatsako.

Vis dėlto dažniausiai D.Jankauską-Duonį žmonės atpažįsta iš Tonio Soprano skulptūros geležinkelio stotyje. Ji taip pat keliavo po Lietuvą, o kai atsidūrė Vilniuje, buvo kilusi emigracijos banga. Tad ją ir atliepė skulptūra.

Ar dabar mafijos atstovo Tonio Soprano skulptūros prasmė pakito? D.Jankauskas-Duonis sutiko, kad ji keitėsi kaip ir kitų skulptūrų, neišskiriant ir „Neramu“ gorilos.

Lemia pavardės garsumas?

„Pas mus jau įprasta – kai menininkas žinomas, garsus, į jo kūrinio vertę labai mažai kreipiamas dėmesys. Tas iš praeities atkeliavęs stereotipas visuomenėje vis dar gajus“, – paklaustas apie skulptūrą „Neramu“ tiesiai rėžė Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkas Vidas Simanavičius.

Jo žodžiais, tokiais atvejais kitiems kūrėjams lieka mažiau vietos po saule.

V.Simanavičius priminė istoriją apie Vrublevskių bibliotekos skelbtą konkursą skulptūrai „Žygimantas ir Barbora“ sukurti.

Pirmasis konkursas neįvyko, nors buvo pasiūlyta įdomių kūrinių, dalyvavo daug skulptorių.

Antrajame konkurse nugalėjo garsus skulptorius Gediminas Piekuras, tad jo skulptūra, vaizduojanti kaukoles, puikuosis bibliotekos kieme.

O skulptorius Gitenis Umbrasas, kalbėdamas apie beždžionei skirtą vietą Sapiegų parke, svarstė, kad gal geriau jai būtų tikęs tvenkinys Žvėryne, prie Rusijos ambasados.

Rado putplasčio atplaišų

Iš Kauno botanikos sodo tvenkinio jame nuo 2020-ųjų žiemos mirkusią D.Jankausko-Duonio gorilos skulptūrą praėjusių metų pabaigoje nuspręsta iškeldinti, kai kilo įtarimų, kad jos atplaišos teršia vandenį.

Kaip ir Vilniuje, skulptūra sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Vieni, netikėtai pamatę iš vandens išnirusią didžiulę gorilos galvą ir jos pečius, išsigąsdavo, kiti iš tokio kūrinio juokėsi.

2024 metų lapkritį viena sodo lankytoja pastebėjo, kad tvenkinyje plaukioja putplasčio atplaišos. Moteris sunerimo, kad taip teršiama gamta, be to, polistireno grūdelių gali prisiryti tvenkinyje plaukiojančios antys ir gulbės.

D.Jankauskas-Duonis spėjo, kad skulptūroje buvo apsigyvenęs vandens gyvūnas, į vidų įlįsdavęs pro nosį. Jis ir apgraužė kūrinį.

Botanikos sodo darbuotojai skulptūrą nutempė į tvenkinio pakraštį ir stebėjo, ar vandenyje neatsiranda naujų teršalų. Daugiau putplasčio jie nepastebėjo.

Pats menininkas aiškino, kad putplastis padengtas trisdešimčiai metų atsparia medžiaga, ji atspari oro ir vandens temperatūros permainoms. Tokia pat danga panaudota Lietuvos jūrų muziejaus baseine, kur plaukioja delfinai. Jiems ji nekenkia.

Prie kranto rišo vielomis

Skulptūra „King Kongas“ prieš ją atgabenant į Kauną metus mirko Šiaulių Talkšos ežere. Ji plūduriavo vandenyje ir atsidurdavo tai prie vieno, tai prie kito kranto.

Tai pastebėję aplinkiniai gyventojai pririšdavo skulptūrą arčiau savo namų ir vielomis ją apgadino. Be to, „King Kongas“ trukdė besitreniruojantiems irkluotojams, todėl restauravus ją nutarta perkelti į Kauną.

Iš turgaus veža maišais

Savičiūnuose gyvenančiam ir kuriančiam D. Jankauskui-Duoniui beždžionės jau seniai tapusios menininką išskiriančiu leitmotyvu. Jų jis yra sukūręs keliasdešimt.

Prieš trejus metus D. Jankauskas-Duonis namuose atidarė jų muziejų. Telšiuose gimęs skulptorius ir pavadino jį žemaitiškai – Bezdžiuonių muziejus.

Kiek iš viso muziejuje yra beždžionių, skulptorius neskaičiavo. Tolimiausia šalis, iš kurios atkeliavo vienas eksponatų, – Kongo Demokratinė Respublika, bet daugelis beždžionių padovanotos ar menininko įsigytos Lietuvoje.

D.Jankauskas-Duonis pasakojo, kad pažįstamas Kalvarijos turguje netoli Lenkijos sienos beždžiones jam renka maišais. „Važiuoju į turgų arba rūkytų šonkaulių, arba beždžionių. Ne, iš pradžių beždžionių, o paskui šonkaulių“, – patikslino skulptorius.

Ne kartą stabdė parko sutvarkymo projektą

Daug aršių diskusijų kėlė ir Sapiegų parko sutvarkymo projektas. Antakalnio bendruomenė jį sugebėjo kelis kartus atmesti. Nors savivaldybė žadėjo iš naujo pradėti planavimo procesą, jis iki šiol nevyksta.

2019 metais pranešimas apie stabdomą Sapiegų parko sutvarkymo projektą sulaukė sveikinimų tarp tų, kurie priešinosi ketinimams parke išpjauti dalį medžių. Jų neįtikino argumentai, kad čia bus atkurtas barokinis sodas, atsiras naujų gėlynų, kitų želdinių, o ir medžių neliks tik tų, kurie tam trukdo.

Projektas rengtas ir taisytas, pristatymai visuomenei vyko ne vieną mėnesį. Jį jau buvo suderinusios ir patvirtinusios visos tai turinčios padaryti institucijos, įvyko rangos konkursas, paaiškėjo laimėtojas.

Sustabdžius projekto vykdymą savivaldybei teko atlyginti rangovės bendrovės „Eikos statyba“ patirtas išlaidas. Be to, buvo prarasta apie 2 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos šiam projektui.

Neįsileidę baroko, gaus milžinišką gorilą: ne juokais supykę vilniečiai sukilo prieš parko „įbeždžioninimą“