„Želdynai tampa ne tik estetišku akcentu, puošiančiu kiemus, o natūralia gamtos dalimi. Valgomieji augalai įsilieja į dekoratyvinius kraštovaizdžius, o lietaus sodai padeda spręsti klimato kaitos keliamus iššūkius“, – pasakoja ji. Ką reikėtų apgalvoti pradedant formuoti želdynus, kokių klaidų nedaryti ir kokios tendencijos pastaruoju metu vyrauja kraštovaizdžio formavimo srityje?
Apie tai ir naujausius statybų, remonto, interjero, baldų ir dizaino sprendimus bus kalbama 2025 m. balandžio 24–26 d. „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Resta“, kuri šiemet švenčia 30 metų jubiliejų.
Parodos lankytojai turės galimybę ne tik sužinoti naujienas, bet ir pasikonsultuoti būsto statybų, įrengimo, kraštovaizdžio formavimo klausimais.
Prieš imantis darbų – įvertinti aplinką
Paklausta, nuo ko reikėtų pradėti kuriant viešų ar privačių erdvių aplinką, I. Vainauskienė pasakoja, kad svarbiausia apie želdynus pradėti galvoti iš anksto – kai kuriamas projektas, bei įvertinti aplinką, kurioje jie bus formuojami.
„Medis, krūmas, gėlynas, veja – tai ne tik žalia spalva. Tai – daug žinių ir patirties, pasirengimo reikalaujanti projekto dalis. Apgalvokite, kokio rezultato siekiate – kokios paskirties yra želdynas, kokią funkciją jis atlieka, ar jis kuriamas viešoje erdvėje, ar privačiame kieme. Rinkdamiesi medžius ar krūmus, įvertinkite, kokie augalai natūraliai auga aplinkui, kaip jūsų kuriamas želdynas dera aplinkoje. Įvertinkite gruntą, vėjo kryptį, apsvarstykite apšvietimą, nuspręskite, kiek laiko ir resursų galėsite skirti želdyno priežiūrai ir tik tuomet rinkitės augalus“, – pataria kraštovaizdžio kūrimo bendrovės „Gruta“ dizaino departamento vadovė.
Pasak jos, turint apželdinimo planą, kuriame numatoma bendra vizija, naudojamos augalų rūšys, jų išdėstymas, taip pat techniniai sprendimai, užtikrinantys ilgalaikį augalų gyvybingumą, galima gerokai efektyviau suplanuoti biudžetą, užtikrinti, kad augalai harmoningai įsilies į aplinką bei išvengti klaidų.
Lietaus sodai ir „valgomieji kraštovaizdžiai“
Paklausta, kokias aplinkos kūrimo tendencijas apskritai pastebi Lietuvoje, I. Vainauskienė pasakoja, kad tiek formuojant miestų kraštovaizdį, tiek kuriant želdynus privačiuose kiemuose, vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, biologinei įvairovei ir estetikai.
„Populiarėja gamtos įkvėpti, natūralistiniai želdynai – nereguliarios formos augalai, primenantys natūralius kraštovaizdžius, laukiniai želdynai su pievų augalais. Dažnai pasirenkami ir daugiafunkciai augalai, pavyzdžiui, valantys orą ir gerinantys dirvožemį, arba kuriami valgomieji kraštovaizdžiai, kai derinami dekoratyviniai ir valgomi augalai. Taip pat skatinama biologinė įvairovė – sodinami vietiniai augalai, pritraukiantys bites, drugelius ir paukščius, o siekiant sukurti natūralią ekosistemą, pasirenkamos įvairios augalų rūšys“, – pasakoja kraštovaizdžio dizainerė.
Jos teigimu, pastebima ir tai, kad tvarumas kuriant kraštovaizdį jau virsta ne tik žodžiais, o realiais darbais.
„Takeliams, terasoms, atraminėms sienelėms pasirenkamos perdirbtos medžiagos, o plastiką dažnai keičia mediniai ar akmens elementai. Taip pat įrengiami žalieji stogai ar sienos, kurie tampa natūraliu šilumos izoliacijos sprendimu miestams, arba diegiamos lietaus surinkimo sistemos, sodinami drėgmę sugeriantys augalai, kurie leidžia efektyviai panaudoti lietaus vandenį“, – teigia I. Vainauskienė.
Didina turto vertę, ir gerina sveikatą
Jos teigimu, apskritai žaliųjų erdvių išsaugojimas ir įkūrimas visame pasaulyje pastaruoju metu tampa vis svarbesnis. Plečiantis miestams, augant eismo srautams, keičiantis klimatui, jomis siekiama gerinti mikroklimatą ir žmonių sveikatą.
„Žalindami miestus, sodindami medžius ir netgi veją, švariname orą, reguliuojame temperatūrą, taigi, kuriame geresnį mikroklimatą. Be to, jau įrodyta, kad žaliosios erdvės mažina ir triukšmo taršą, kadangi vejos žolė, augalai ir medžiai kur kas geriau sugeria garsą nei grindinys ar betoninės sienos. Ir žinoma, visa tai prisideda ne tik prie fizinės, bet ir psichologinės sveikatos gerinimo, streso lygio mažinimo“, – teigia kraštovaizdžio dizainerė.
Pasak jos, be naudų sveikatai, pastebima, kad želdynai prisideda ir prie didesnės turto vertės.
„Žaliosios erdvės didina ir nekilnojamo turto vertę. Gyventojai, rinkdamiesi būstą, vis dažniau atsižvelgia į tai, ar aplink yra medžių, ar suformuota veja. Vis dažniau tai tampa svarbesniu kriterijumi nei netoliese įkurtas prekybos centras“, – sako I. Vainauskienė.