Pasišovus statyti skulptūrą „Karaliai“ kauniečiai pastebėjo, kad trys karaliai jau stovi prie Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, ir pasiūlė verčiau atkurti vieną suniokotą meno kūrinį. Jo istorija – įdomi.

Vasario pabaigoje Kauno savivaldybė pranešė, kad šiais metais, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Ąžuolyne iškils šiai progai skirta skulptūrinė kompozicija „Karaliai“, vaizduosianti abstrakčias karaliaus ir karalienės figūras.

Meno kūrinio autorius – skulptorius Kunotas Vildžiūnas. Šiam projektui 180 tūkstančių eurų skirta iš savivaldybės programos „Kauno akcentai“.

Tačiau dalis kauniečių ėmė piktintis, kad tokį spendimą priėmė sauja miesto atstovų, be to, nors lėšos bus naudojamos iš miesto biudžeto, viešas konkursas nebuvo skelbiamas.

[[ge:lrytas:lrytas:36277526]][[ge:lrytas:lrytas:36465130]][[ge:lrytas:lrytas:36680837]][[ge:lrytas:lrytas:36889261]]

Tuo metu kaunietei paveldo specialistei Danutei Rūkienei kilo idėja: ar nebūtų buvę geriau atkurti ant iškilaus kauniečio – Vasario 16-osios Akto signataro Petro Klimo – kapo stovėjusią K. Vildžiūno tėvo Vlado Vildžiūno sukurtą skulptūrą, kurią prieš 20 metų suniokojo metalo vagys?

K. Vildžiūnas patikino, kad tėvo kūrinį galėtų atkurti.

Jei ši idėja virstų tikrove, laimingi būtų ir P. Klimo artimieji.

Karaliai Kaune jau yra

Šių metų rudenį skulptūrinė kompozicija „Karaliai“ bus įkurdinta Ąžuolyne, netoli Dainų slėnio.

Žvelgiant į ją bus galima pagalvoti apie M. K. Čiurlionio kūrinį „Karalių pasaka“ ir tuo pat metu pažvelgti į besikeičiantį Kauną, kurį karalių skulptūra savotiškai gina ir globoja.

Planuojama, kad skulptūra iš nerūdijančiojo plieno bus 8,5 m aukščio, 4,3 m pločio. Jos autorius – skulptorius K. Vildžiūnas, vieno žymiausių Lietuvos skulptorių V. Vildžiūno sūnus, pagarsėjęs po Vilniaus tiltais virš Neries pakabintomis metalo skulptūromis.

Kai kauniečiai ėmė diskutuoti apie planus statyti skulptūrą „Karaliai“, net 30 metų kultūros paveldo srityje dirbusi D. Rūkienė prisiminė, kad trys karaliai, sukurti skulptoriaus V. Vildžiūno, dar 1968 metais buvo įkurdinti šalia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir ši skulptūrinė kompozicija tebestovi.

Tad kodėl dabar mieste turėtų iškilti dar du karaliai, kalbėdama su „Laikinosios sostinės“ žurnaliste klausė D. Rūkienė.

Prisiminė kitą skulptūrą

Kaunietė stebėjosi, kad miestui vis reikia naujų akcentų, o nesirūpinama atkurti istorinį palikimą.

„Turiu mintyje to paties V. Vildžiūno 1975 metais sukurtą metalinę angelą primenančią skulptūrą, 1978 metais pastatytą ant Vasario 16-osios Akto signataro, diplomato P. Klimo kapo Petrašiūnų kapinėse“, – paaiškino D. Rūkienė.

2004 metais metalo vagys skulptūrą bandė pavogti, ją sulaužė ir sulankstė, skulptūra buvo sunaikinta.

D. Rūkienė pasakojo, kad antkapinė skulptūra neatstatyta iki šiol, – gal trūko iniciatyvų, gal finansų. Bet juk P. Klimo kapas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jam suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo!

„Galvoju: jeigu šiandien miesto biudžetas gali skirti 180 tūkstančių eurų neaiškiems Ąžuolyno karaliams, ar ne prasmingiau būtų buvę K. Vildžiūną pakviesti atkurti sunaikintą tėvo kūrinį?

Be naujų karalių jubiliejiniai M. K. Čiurlionio metai, manau, nebūtų nukentėję“, – mintimis dalijosi D. Rūkienė.

Atkurti būtų įmanoma

Skulptorius V. Vildžiūnas, sulaukęs 80-mečio, mirė 2013 metais. Jo atminimą puoselėja ir kūrybiniu palikimu rūpinasi 56 metų sūnus K. Vildžiūnas.

K. Vildžiūnas pasakojo, kad kūrybinėje tėvo dirbtuvėje sukinėjosi nuo mažumės, o nuo 12 metų jam ėmė padėti, vėliau ir pats ėmėsi kūrybos.

„Kai skulptūra, skirta signataro P. Klimo kapui, buvo kuriama, buvau dar mažas, bet, matyt, jau tada aplink sukinėjausi. Vėliau apie ją žinojau – buvo gaila, kai išgirdau, kad metalo vagys ją suniokojo“, – prisiminė skulptorius.

Po to įvykio į skulptūros autorių ar jo sūnų niekas nesikreipė, atkurti jos esą neprašė.

Skulptorius priminė, kad skulptūra buvo apie 2,2 m aukščio, – vėl išlieti meno kūrinį iš bronzos būtų brangu.

„Tačiau aš naudoju savo technologiją. Nerūdijančiojo plieno skulptūrą galima padengti specialia patina, ir metalas įgauna bronzos atspalvį“, – kūrybinio proceso specifika dalinosi menininkas.

Skulptorius prisipažino, kad jam būtų malonu atkurti tėvo skulptūrą.

„Tai būtų įdomu ir prasminga“, – sakė K. Vildžiūnas.

Nukentėjo ir kiti darbai

V. Vildžiūno kūriniai stovi ir ant kelių kitų Petrašiūnų kapinėse palaidotų iškilių asmenybių kapų.

Ant teisininko ir politologo Aleksandro Štromo kapo iškilusi akmeninė skulptūra. Ant archeologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės kapo – nedidelė bronzinė skulptūra, vaizduojanti motiną Deivę. Ją sukūrė tėvas ir sūnus Vildžiūnai.

„Laimei, abi jos nenukentėjo. Tačiau yra ir kūrinių, kuriuos metalo vagys suniokojo.

Jie sunaikino Antakalnio kapinėse palaidoto dailininko Viktoro Vizgirdos kapo skulptūrą. Dotnuvoje buvo bronzinis ženklas tremtiniams atminti – jį pavogė, pardavė ir už tuos pinigus girtavo traktorininkai“, – apgailestavo K. Vildžiūnas.

Abu kūrinius skulptorius jau atkūrė.

Paklausė kunigo patarimo

Vasario 16-osios Akto signataro P. Klimo atminimu rūpinasi jo žmonos sesers vaikaitės medikės, mokslininkės, profesorės Vaiva ir Vita Lesauskaitės. P. Klimas buvo jų dėdė ir krikšto tėvas.

Vaiva Lesauskaitė prisiminė, kad sovietai P. Klimą buvo ištrėmę į Rusiją. 1954 metais grįžęs iš tremties signataras gyveno jų šeimos namuose.

Kai diplomatas 1969 metais mirė, buvo palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Antkapiu pradėjo rūpintis seserų motina Valerija Lesauskienė. Jai padėti norėjo advokatas ir kultūros puoselėtojas Zigmas Tolušis bei kunigas kanauninkas Petras Rauda.

„P. Rauda pažinojo skulptoriaus V. Vildžiūno žmoną dailininkę Mariją Ladigaitę-Vildžiūnienę. Tai ir patarė, kad jos vyras V. Vildžiūnas galėtų sukurti paminklą, kurį būtų galima pastatyti ant P. Klimo kapo“, – pasakojo V. Lesauskaitė.

Pinigus aukojo paslapčia

Buvo gūdus sovietmetis, bet žmonės, kurie suprato P. Klimo asmenybės svarbą Lietuvai ir šalies laisvei, skulptūrai paslapčia aukojo pinigus.

„Tada su motina buvome nuvykusios pas V. Vildžiūną.

Atsimenu, kad namuose buvo mažas berniukas, matyt, tai ir buvo K. Vildžiūnas“, – prisiminimais dalijosi kaunietė.

V. Lesauskaitė sakė, kad V. Vildžiūnas sukūrė skulptūrą „Nukryžiuotas be kryžiaus“. Kitas jos pavadinimas buvo „Ikaras“.

„Motina bijojo, kad sovietiniai valdininkai neleis skulptūros statyti, kad tai per drąsus meno kūrinys, kad įžvelgs tikrąją jo prasmę. Todėl nuėjusi leidimo paaiškino, kad tai – skrydžio simbolis“, – pasakojo V. Lesauskaitė.

Išgirdę, kad meno kūrinio autorius – V.Vildžiūnas, valdininkai džiaugėsi, jog tokio meistro darbas papuoš Kauną, ir statyti skulptūrą leido.

Dalyvavo vagies teisme

Apmaudu, bet jau Lietuvai esant nepriklausomai 2004 metais metalo vagis bronzinį meno kūrinį iš kapinių pavogė ir suniokojo.

„Vagį pareigūnai pagavo, dalyvavau jo teisme.

Tai buvo narkomanas, kuris neturėjo tikslo išniekinti P.Klimo kapo, o norėjo pavogti metalo dirbinį, kad gautų pinigų“, – prisiminė Vita Lesauskaitė.

Savivaldybės administracija tada ant kapo įrengė juodo akmens paminklinę plokštę.

Vėliau kapas dar buvo papuoštas ženklu, kurie statomi ant visų signatarų kapų.

Nors seserys visą laiką rūpinosi P.Klimo kapu, spręsti dėl paminklo turėjo jo sūnus Petras Klimas jaunesnysis.

„Spręsti dėl skulptūros atstatymo turėjo P.Klimo sūnus, bet 2019 metais jis mirė“, – apgailestavo V. Lesauskaitė.

Seserys išsaugojo skulptūros „Nukryžiuotas be kryžiaus“ eskizus, projektą, taip pat nuotraukų – žino, kaip jis atrodė, kai stovėjo kapinėse.

„Jei skulptūra būtų atkurta, būtume labai laimingos“, – tikino seserys.

Pavyko restauruoti Stasio Lozoraičio antkapį

Saulius Rimas, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas:

„Savivaldybė rūpinasi kūriniais, kurie turi meninę vertę ir yra kultūros paveldo dalis.

Pavyzdžiui, Aleksote, prie Veiverių gatvės, 1922–1970 m. veikė kapinės. Jose yra išlikę kultūros vertybių, kurių dalis – sunykusios ar sudaužytos.

Tarp nuniokotų objektų buvo atsidūrusi 1927 m. atidengta „Pieta“ – dailės kūrinys, skirtas pagerbti Lietuvos kariuomenės savanorius, žuvusius 1920 metais vaduojant bolševikų užimtą Aleksoto oro uostą.

Skulptūra buvo sukurta iš nepatvarios terakotos ir tokios prastos būklės, kad jau buvo sunku suprasti, kas pavaizduota. 2017 m. „Pieta“ buvo restauruota.

Tvarkome ir iškilių kauniečių kapavietes, restauruojame antkapius. Per metus sutvarkoma po 2 ar 3 tokius objektus.

2024 metų pabaigoje pradėjome atnaujinti Petrašiūnų kapinėse palaidoto diplomato, ambasadoriaus S. Lozoraičio kapo antkapines plokštes ir paminklą.

Tvarkybos darbai prasideda, kai patys pamatome, kad to reikia, kartais apie tai praneša gyventojai, organizacijos, kreipiasi išėjusiųjų artimieji.

Reikėtų pasvarstyti, kaip savivaldybė galėtų prisidėti prie skulptūros ant P.Klimo kapo atstatymo. Mechanizmų yra įvairių. Vienas būdų – pasinaudoti „Kauno akcentų“ programa.“

Nepigiai miestui kainuos ir „Ožka geldoje“

Šiais metais Kaune, netoli Nemuno ir Neries santakos, jau įkurdinta nauja 44 tūkst. eurų kainavusi bronzos skulptūra „Saulės laivas“.

Šiuo metu gaminama dešimt naujų kūrinių.

Brangiausiai miestui atsieis skulptūra „Karaliai“ – 180 tūkst. eurų.

Antroje vietoje – Draugystės parkui skirtas skulptūrų ansamblis. Projektui įgyvendinti savivaldybė atseikėjo 60 tūkst. eurų. Darbų autorius Artūras Žilinskas gamtoje rastus ir neapdirbtus abstrakčių formų akmenis, pridėjęs savo ranką, pavers skulptūromis.

Trečioji brangiausia skulptūra – „Ožka geldoje“. Jai įgyvendinti savivaldybė numatė 55 tūkst. eurų. Skulptūra bus skirta žymiam XX a. menininkui Pablo Picasso. Ožka ir gelda bus sukurti iš bronzos, granito, metalo.

Dar vienai skulptūrai – „Godo“ – skirta 18 tūkst. 500 eurų. Tai iš juodo metalo sukurtas kūrinys, simbolizuojantis laukimą.

Abu šie kūriniai bus įkurdinti M.Valančiaus gatvės skvere. Jų autorius – tas pats menininkas.

Skulptūrai „Kėdė mąstančiam žmogui“ skirta 10 tūkst. eurų. Ji bus pastatyta Mažajame ąžuolyne prie Ąžuolyno bibliotekos.

Senamiestyje, Naugardo ir Muitinės gatvių sankirtoje, virš praeivių galvų sužibs šviečianti meninė instaliacija „Žibinys“. Tai kainuos 6 tūkst. eurų.

Panemunės šile tautodailininkai sukurs suolus „Gandrai“, „Kiaunės“, „Lapių takas“, „Trys gandrai“, „Vabalų takas“. Kiekvienam darbui skirta po 3 tūkst. eurų.

Kokie meno kūriniai atsiras viešose Kauno erdvėse, svarsto penki savivaldybės darbuotojai ir vienas politikas. Pagal jų rekomendacijas sprendimą priima Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius.

„Kauno akcentai“ – nuo 2017 metų vykstanti miesto viešąsias erdves puošiančių skulptūrų, dizaino objektų, šviesos instaliacijų programa.

Pasišovus statyti skulptūrą „Karaliai“, kauniečiai suskubo priešintis: yra svarbesnių darbų