Pavasaris siejasi su paukščių sugrįžimu, Velykomis ir margučiais, tačiau Kaune pamatyti vištų ar gaidžių jau sunku. Rodyti savo sparnuočius vengia netgi dekoratyvinių paukščių augintojai.

Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės nurodo, kad naminius paukščius auginti galima tik žemės ūkio paskirties žemės valdose ir turint raštišką kaimynų sutikimą bei kitus dokumentus.

Kitaip tariant, be kelių išimčių, naminius paukščius miesto teritorijoje auginti draudžiama.

Vis dėlto Kaune vis dar galima išgirsti gaidžio giedojimą, nors tai ir retas reiškinys.

[[ge:lrytas:lrytas:31814812]][[ge:lrytas:lrytas:32913983]][[ge:lrytas:lrytas:32913983]][[ge:lrytas:lrytas:34439036]]

Į pogrindį pasitraukė ir mieste dekoratyvinius sparnuočius auginę kauniečiai, nes ir dėl šių paukščių neretai kaimynai būna nepatenkinti.

Daug metų paukščiais buvo prekiaujama Aleksoto turgavietėje, bet čia jų įsigyti jau negalima.

Tad pasidairyti į įdomius sparnuočius belieka Lietuvos zoologijos sode.

Kadangi pavasaris siejasi su paukščių sugrįžimu ir Velykomis, Kauno turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūra „Kaunas IN“ kauniečiams pasiūlė įdomų maršrutą, kuriuo vadovaujantis mieste galima rasti įvairių paukščių piešinių, skulptūrų ar kitų su sparnuočiais susijusių objektų.

Kaimynai dėl paukščių pyksta

2021 metais, kai siaučiant paukščių gripui juo užsikrėtė vieno Amalių gyventojo laikyti naminiai paukščiai, buvo sugriežtintos jų auginimo Kaune taisyklės.

Amalių gyvenamajame miesto rajone prieš daugelį metų buvo įkurta sodininkų bendrija, kurios gyventojai mėgo ne tik sodininkauti, bet ir laikyti naminius paukščius.

Šiuo metu, pasak Amalių seniūnaičio Mariaus Grigoravičiaus, vis daugiau sodų pertvarkoma, kyla gyvenamieji namai. Juose įsikuria jaunesni žmonės, kurie auginti naminių gyvūnų jau nenori.

Vis dėlto keli vyresni gyventojai naminius paukščius dar laiko.

„Vienas laiko žąsis, bet kaimynai pyksta, tad, matyt, netrukus jų nebeliks. O dar du gyventojai augina po kelias vištas, kad turėtų kiaušinių“, – atskleidė seniūnaitis.

Mieste tebegyvena kaip kaime

Vienoje atokioje miesto vietoje žurnalistams vis dėlto pavyko aptikti nedidelį ūkį.

Jo šeimininkai augina vištas, gaidį, pulką žąsų.

[[ge:lrytas:lrytas:37414682]]

Naminius paukščius laikanti moteris pasakojo, kad didesnį triukšmą kelia gaidys ir vištos, o štai antys yra tokios veislės, kad visai nekleketuoja.

Kai kurie kaimynai dėl kieme šiltuoju metų laiku lakstančių paukščių pyksta, bet kiti yra patenkinti, kad kaunietė su jais dalinasi naminiais kiaušiniais.

„Šioje vietoje, kur gyvenu, buvo kaimas. Vėliau jis buvo prijungtas prie miesto, bet gyvenimas miestietišku čia netapo – niekas nepasikeitė.

Neteisinga, kad naminius paukščius tokiose vietovėse laikyti draudžiama“, – kalbėjo kaunietė.

Turgavietėse paukščių neliko

Anksčiau naminių paukščių būdavo galima įsigyti Aleksoto turgavietėje.

Jos direktorius Eugenijus Vytenis Gidra priminė, kad prekiauti paukščiais uždrausta jau ne vienus metus.

„Tie, kas domisi naminiais ar dekoratyviais paukščiais, tai žino ir jų turgavietėse nebeieško.

Beveik visa prekyba vyksta internete“, – pažymėjo E.V.Gidra.

Išsikraustė arba slepia

Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos pirmininkas Linas Petraška sakė, kad kai Kaune 2021 metais buvo sugriežtintos naminių paukščių laikymo taisyklės, pasekmes pajuto ir dekoratyvinių sparnuočių augintojai.

„Viskas priklauso nuo to, kokius kaimynus paukščių augintojai turi. Vieniems paukščiai patinka, bet nemažai žmonių nepatenkinti, kai kaimynystėje gieda dekoratyviniai gaidžiai ar kudakuoja vištos, – tokių garsų miestiečiai girdėti nebenori“, – pasakojo L.Petraška.

Kai kuriems žmonėms nepatinka ir dekoratyviniai balandžiai.

„Kai dekoratyvinių paukščių augintojams kyla nemalonumų, bandome jiems padėti, drauge ieškome išeičių. Pavyzdžiui, kartą teko nustatyti laiką, kada balandžių augintojas gali juos išleisti, kad paukščiai paskraidytų“, – pasakojo kaunietis.

Pasak L.Petraškos, mieste laikyti naminius paukščius draudžiama, todėl dekoratyvinių sparnuočių augintojai turi vis daugiau problemų ir nemažai jų išsikraustė į rajoną arba neviešina, kad paukščius laiko.

„Paukščių augintojai pasitraukė į pogrindį“, – apgailestavo kitas draugijos narys Ramūnas Naruševičius.

[[ge:lrytas:lrytas:37414684]]

Susidomėjo retomis antimis

O štai Garliavoje, kuri yra jau Kauno rajone, įsikūrusi Inga Pocevičienė savo namo kieme augina įdomias dekoratyvines antis ir balandžius.

Moteris atskleidė, kad antimis domėtis pradėjo tada, kai Lietuvoje išplito šliužai.

„Sužinojau, kad antys šliužus sulesa. Iš pradžių įsigijau ančių bėgikių. Vėliau perskaičiau, kad yra ir dekoratyvinės lenktasnapės antys „Hookbill“. Jos kilusios iš Nyderlandų ir visame pasaulyje jų yra tik 800“, – pasakojo I.Pocevičienė.

Šias antis garliaviškė pirko Lenkijoje, už vieną mokėjo po 90 eurų. Antys žemyn lenktais snapais nėra lepios, žiemą gyveno plėvele dengtame šiltnamyje, o šiuo metu puikiai jaučiasi aptvare ir noriai nardo kieme iškastame nedideliame tvenkinyje.

Nuo kovo iki spalio mėnesio antys deda kiaušinius. Jų lukštai yra melsvi ir labai tvirti.

„Per Velykas galima pagudrauti – nudažyti ir apsimesti, kad tai vištų kiaušiniai. Jų labai lengvai nesudaužysi“, – šypsojosi I.Pocevičienė.

Kadangi antys išperėjo ančiukų, o valgyti šių paukščių augintoja nenori, mažuosius padovanojo keliems paukščių augintojams.

Nors I.Pocevičienės namo kiemą supa daug kaimynystėje įsikūrusių garliaviškių, jie neprieštarauja, kad moteris laiko dekoratyvines antis.

O du auginami dekoratyviniai „King“ veislės balandžiai labiau panašūs į nedideles vištas ir neskraido, tad kaimynai jais taip pat nesipiktina.

Vištiniai paukščiai – įdomūs

Daug įdomių vištinių ir kitų rūšių paukščių galima išvysti Lietuvos zoologijos sode Kaune.

Sodo naminių gyvūnų ekspozicijoje gyvena ypatingos šilkinės vištos.

„Jų skiauterės, pabarzdžiai, kaulai ir raumenys yra tamsiai violetinės spalvos – dėl per didelio melanino kiekio organizme. Visas jų kūnas, net ir kojos, yra padengtos pūkus primenančiomis plunksnomis.

Per metus šios vištos vidutiniškai gali padėti apie 30 rudos spalvos kiaušinių. Taigi nors vištos tamsiai violetinės, jų kiaušiniai yra įprastos rudos spalvos“, – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo atstovė Gintarė Dočkienė.

[[ge:lrytas:lrytas:37414683]]

Egzotariume laikomos kuoduotosios kurapkos taip pat yra vienos įspūdingesnių vištinių paukščių šeimos atstovių.

Patinai išsiskiria blizgiomis žaliomis ir mėlynomis plunksnomis, ryškiai raudonomis kojomis ir išskirtiniu raudonu kuodu, suteikiančiu jiems karališką išvaizdą. Patelės yra žalių alyvuogių spalvos, ne tokios ryškios ir be skiauterės.

O keninės patarškos – nauja rūšis Lietuvos zoologijos sode, laikoma dar tik vienus metus.

„Jos įspūdingos dėl savo juodo garbanoto plunksnų kuodo viršugalvyje, yra bendruomeniškos, gyvena pulke, triukšmingos. Iškilus pavojui ar išsigandusios skleidžia šaižius, barškėjimą primenančius garsus.

Šiemet patarškos subręs, todėl tikimės sulaukti pirmųjų kiaušinių dėčių, o galbūt ir jauniklių“, – vylėsi G.Dočkienė.

Augina Balio varnėnus

Lietuvos zoologijos sode šiuo metu yra 58 rūšių egzotinių paukščių.

„Egzotariume gyvena viena rečiausių paukščių rūšių pasaulyje – Balio varnėnai.

Ši rūšis įrašyta į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos Raudonąjį sąrašą. 2020 metų duomenimis, laukinėje gamtoje buvo likę mažiau nei 50 Balio varnėnų“, – žiniomis dalinosi sodo atstovė.

Šiuo metu Zoologijos sode gyvena viena pora šių itin retų paukščių. Balio varnėnų išvaizda išskirtinė – jų plunksnos ryškiai baltos su melsva sritimi aplink akis.

Lankytojų mėgstamas ir išskirtinės išvaizdos egzotinis paukštis – Viktorijos goura.

„Daugelis lankytojų nustemba sužinoję, kad įspūdingasis Viktorijos goura – ne fazanas ir ne povas, o karvelis. Jis yra ryškiai mėlynos spalvos, o galvą puošia išskirtinė karūna.

Viktorijos goura – didžiausia dabar gyvenanti karvelių rūšis pasaulyje“, – pasakojo A.Dočkienė.

Iš Zoologijos sode laikomų vištinių paukščių tvirčiausią lukštą turi naminių patarškų kiaušiniai.

Skundžiasi dėl vištų, ančių ir žąsų

Gintaras Gatulis, Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas:

„Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėse numatyta, kad ūkiniai gyvūnai gali būti laikomi nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje tik turint raštišką kaimyninių savininkų valdų sutikimą ir tik pagal suderintą projektą įrengtuose bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose ūkiniuose pastatuose.

Dekoratyvinius gyvūnus mieste laikyti galima.

Balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose. Draudžiama balandžius laikyti gyvenamųjų namų palėpėse, rūsiuose, balkonuose, gyvenamosiose patalpose.

2024–2025 metais Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje dėl ūkinių gyvūnų ar dekoratyvinių paukščių laikymo gauti 8 skundai arba pranešimai.

Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai privačioje valdoje, tačiau ne žemės ūkio paskirties žemėje laikomos vištos, antys ar žąsys, taip pat daugiabučio balkone laikomi balandžiai.

Dėl Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pažeidimų asmenims skirtos baudos nuo 30 iki 120 eurų.

Jei nusižengiama pakartotinai, bauda gali būti nuo 120 iki 230 eurų.“

Paukščių simbolių mieste netrūksta

Kauno turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūra „Kaunas IN“ artėjant Velykoms sudarė naują maršrutą, kurį pavadino „Kaunas ant sparnų“.

Viena erdvių, kurioje puikuojasi paukštis – gandras, yra Kiemo galerijoje E.Ožeškienės gatvėje.

Keturių metrų aukščio gandras (nuotr.) – gatvės meno kūrėjo Tado Vincaičio-Plūgo darbas.

Rytų kultūrose šis paukštis simbolizuoja ilgaamžiškumą ir nemirtingumą, o Kiemo galerijos lankytojams ir pro šalį Savanorių prospektu keliaujantiems smalsuoliams sparnuotis primena migracijos ir gimstamumo iššūkius.

Ant A.Juozapavičiaus prospekto 62-ojo pastato nupiešta didžiulė freska, vaizduojanti du balandžius. Šį darbą „Jis ir ji“, simbolizuojantį draugystę ir bendrystę, sukūrė menininkė Gražvyda Andrijauskaitė.

„Kalniečių parke veikia skulptoriaus Stasio Žirgulio kūrinių galerija po atviru dangumi. Vienas darbas „Konsiliumas“ vaizduoja tris juodvarnius. Didesnę tokią pat skulptūrinę kompoziciją galima užtikti Eivenių gatvėje netoli Lietuvos sveikatos mokslo universiteto bibliotekos ir informacijos centro“, – pasakojo „Kaunas IN“ Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Kriaučiūnienė.

Palemone yra Lakštingalų slėnis, o Žaliakalnyje – Pelėdų kalnas. Čia 1922 metais buvo atidaryta Kauno meno mokykla, o pelėdas kiek vėliau sukūrė ir ant tvoros patupdė skulptorius Vincas Grybas, taip tapęs kalno krikštatėviu. Per šimtą metų pelėdų gerokai sumažėjo, bet likusios atidžiai stebi miestą iš aukšto.

Ieškantiems paukščių simbolių Kaune siūloma aplankyti ir T.Ivanausko zoologijos muziejų, Kauno marių regioninio parko lankytojų centrą.

Su paukščiais susiję ir knygyno, kavinių, parduotuvių, viešbučių pavadinimai.

Kauniečiai slepia vištas ir ančių pulkus: jų augintojams – vis daugiau draudimų