Žemųjų Šančių gyventojai išrinko naują bendruomenės pirmininkę – ja tapo Genovaitė Gina Greičė. Kokių darbų ji ketina imtis, kokių permainų siekti stojusi prie aktyvios bendruomenės vairo?

Kaunietė buhalterė G. G. Greičė, sužavėta Žemųjų Šančių gamtos ir žmonių, į šį gyvenamąjį rajoną gyventi atsikraustė 2019-aisiais.

Moteris įsiliejo į bendruomenės veiklą ir iš karto prisijungė prie vietinių gyventojų kovos su savivaldybe, kuri siekia, kad Nemuno pakrantėje būtų nutiesta nauja gatvė.

G. G. Greičė bendruomenės vairą perėmė iš Elenos Vanagaitės.

[[ge:lrytas:lrytas:37534614]][[ge:lrytas:lrytas:38154964]][[ge:lrytas:lrytas:38250066]][[ge:lrytas:lrytas:38528425]]

– Kaip reagavote išgirdusi pasiūlymą tapti šios bendruomenės pirmininke? – „Laikinoji sostinė“ paklausė G.G.Greičės.

– Prieš įsikurdama Žemuosiuose Šančiuose jau žinojau, kad čia yra stipri bendruomenė, kuri priešinasi kelio palei Nemuną tiesimui. Pasakiau sau, kad noriu prisidėti prie šios kovos, ir panorau tapti šios bendruomenės nare.

Kaip ir daugybė kitų žmonių, dalyvavau kūrybinguose protestuose, kurie vyko Žemuosiuose Šančiuose ir prie savivaldybės.

Žmonės pasirodė esantys šilti, maloniai bendraujantys. Man atrodo, jog taip yra todėl, kad juos supa gamta, greta tekanti upė.

Kai išgirdau pasiūlymą tapti bendruomenės pirmininke – nustebau, juk yra daug aktyvių žmonių. Bet buvo malonu, kad aplinkiniai manimi pasitiki.

– Kokie artimiausi darbai laukia?

– Bendruomenė yra stipri, atsinaujina. Pastebiu, kad žmonės trokšta būti išklausyti, turi daug idėjų, kurias nori įgyvendinti, bet remdamiesi jau esančiomis tradicijomis ir susiformavusiomis vertybėmis.

Žemųjų Šančių bendruomenė keletą metų kūrė projektą „Genius Loci“. Viena jo dalių buvo galimybė pareikšti, kas gyventojams svarbiausia. Šiuos duomenis susistemino Kauno technologijos universiteto mokslininkai.

Jie padarė išvadą, kad Žemųjų Šančių bendruomenei svarbiausia ir yra Nemuno pakrantė, paplūdimys, medžiai, pavasarį žydinčių obelų aromatas bei saugumas – kai gali mėgautis gamta, o vaikai joje laisvai žaisti. Šias vertybes ir norime ginti.

Taip pat šiais metais surengėme jau tradicines šventes – „Švęskime upę“, Jonines.

Pagrindinė mūsų šventė – Šančinės – rengiama rugsėjo mėnesį. Norisi, kad ji labiau sujungtų visus Šančių gyventojus, pabrėžtų, kad esame išskirtinė bendruomenė, kad mums gera gyventi apsuptiems gamtos.

[[ge:lrytas:lrytas:38588869]]

– Kokios dabar pagrindinės Žemųjų Šančių problemos?

– Pagrindinė vis dar išlieka gatvė, kurią savivaldybė planuoja tiesti prie Nemuno.

Mūsų tikslas – vienareikšmiškai tam nepritarti, priešintis, išsaugoti unikalią gamtą, žmogaus ryšį su ja.

Kitose Kauno vietose gausu vaikų žaidimų aikštelių, jos puikios, bet vaikai jose įpareigoti visą laiką ką nors veikti.

Mes turime upės pakrantę, kurioje vaikai gali laisvai, saugiai ir kūrybiškai žaisti – iš nulūžusių medžių šakų jie stato būstines, žaislais būna paprasti akmenukai. Tai išsaugoti yra mūsų siekis.

Paskutiniame gatvės tiesimo projektiniame pasiūlyme, kuris buvo pristatytas visuomenei ir kurį svarstė Kauno regioninė architektų taryba (RAT), numatyta, kad gatvė bus trumpesnė ir siauresnė, negu planuota iš pradžių.

Gaila, bet pernai tokiems siūlymams Kauno RAT nariai pritarė. Tai kiek geresnis variantas lyginant su pirmuoju, bet jeigu paukštis tupdomas į narvą, jam jau nesvarbu, ar narvas auksinis, ar metalinis.

Mes nepritariame ir mažesnei gatvei.

Savivaldybė nori mus įsprausti į rėmus. Visa eilė namų, kurie stovi tarp pakrantės ir Kranto alėjos, atsiradus naujai gatvei būtų įsprausti tarp dviejų kelių.

– Ar bendruomenė nepavargo nuo šios kovos?

– Kai Kauno RAT nariai projektui pritarė, bendruomenė pajuto ne nuovargį, o nusivylimą. Stebėjomės, kaip šitaip galima?

Bendruomenė turi idėjų, kaip priešintis kelio tiesimui, tačiau dar nenorime atskleisti, ką planuojame daryti.

– Žemųjų Šančių gyventojai aktyviai domisi ir naujomis statybomis ir neretai joms taip pat priešinasi. Kodėl?

– Mūsų gyvenamajam rajonui būdinga žemaaukštė statyba.

Mes tuo didžiuojamės ir norime, kad Šančiai tokie ir liktų, nes gamta ir Nemunas yra mūsų paveldas ir vertybės.

Šiuo metu Kranto alėjoje 4-ajame ir 6-ajame sklypuose vietoj senų pastatų planuojama statyti devynis 3, 5 ir 8 aukštų namus.

Apie tai išgirdome jau paviešinus projektinius pasiūlymus.

Paaiškėjo, kad pranešimas kabėjo savivaldybėje, – tik ar kas nors eina į savivaldybę tikrinti, kokie skelbimai ten yra? Savivaldybė renkasi keistus projektų viešinimo būdus.

[[ge:lrytas:lrytas:38588871]]

Vėliau buvo surengtas projektuotojų ir statytojų susitikimas su bendruomene – tada išgirdome, kad reikšti savo pastabas ar pageidavimus jau per vėlu.

Neseniai sužinojome, kad viename sklypų yra kultūros paveldo objektas, todėl darbai sustabdyti.

Mes norėtume, kad projektas būtų pakeistas, kad būtų statoma mažiau ir žemesnių namų.

Jei projektas vis dėlto bus įgyvendintas, aplinkui įsikūrę žmonės patirs nepatogumų, jiems bus užstota saulės šviesa.

Gatvės toje vietoje siauros, nuolat bus problemų dėl automobilių eismo ir jų parkavimo.

– O ko Žemuosiuose Šančiuose pasigendate?

– Šančių bendruomenė norėtų, kad savivaldybė greideriuotų tą žvyruotą keliuką, vietoj kurio nori tiesti gatvę, nes jis netvarkomas jau šeštus metus.

Norėtume, kad būtų sutvarkyta Nemuno krantinė, kur yra pėsčiųjų ir dviračių takas, nes jis jau byra.

Būtų puiku, jei pakrantėje atsirastų parkas. Tereikia patvarkyti tai, kas jau yra.

Mums vis sakoma – jūs nežinote, kaip čia bus gerai, kai atsiras gatvė. Tačiau mums jau dabar yra gerai.

Perėmė bendruomenės vairą ir stojo į kovą su savivaldybe: Šančiai nenori auksinio narvelio