Pamario krantinės takas Juodkrantėje, netoli UNESCO ženklo ir Raganų kalno, jau seniai buvo viena svarbiausių vietų, kur susikerta pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.
Tačiau dabar ši erdvė pasikeitė – čia gimė nedidelis, bet kruopščiai suformuotas naujas skveras, skirtas trumpam poilsiui, atokvėpiui ir tyliai akimirkai su savimi ar gamta.
Skvero kompozicija kurta taip, kad lankytojas būtų ne praeivis, o svečias – subtiliai pakviestas užsukti, stabtelėti, įkvėpti, pasidairyti.
Trikampiu išdėstyti vešlūs želdiniai sukuria jaukią kamerinę atmosferą, tarsi apsupa sėdinčiuosius nuo judesio, saulės ir pašalinių žvilgsnių.
Elegantiški suoliukai su atlošais įkomponuoti tiesiai į augalų masyvą – nuo jų atsiveria vaizdas į marias, krantinę, šalia esančias skulptūras.
Skveras nepriekaištingai įsilieja į istorinį kontekstą – daugiamečiai augalai, žydinčios rožės, dekoratyvinės žolės ir svogūninės gėlės primena apie kurorto eleganciją, puošniųjų Juodkrantės vilų stilių. Tai ne tik estetiška aplinka – tai pasakojimas apie sezonų kaitą: nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens čia vis kas nors žydi, kvepia, vilioja.
Skverą formuojant, buvo paisoma ir želdynų tvarumo principų. Urbanizuotoje teritorijoje augantys senieji ąžuolai liko ne tik išsaugoti – jų polajis buvo perdirbtas, vieta vejai pakeista daugiametėmis žolėmis, pagerintas dirvožemis. Tai ne tik estetinis, bet ir ekologiškai tvarus sprendimas, padedantis medžiams klestėti.
Skveras tapo natūraliu naujuoju pajūrio promenados tašku, kuris nešaukia, bet kviečia. Čia galima ramiai stebėti marių bangas pro želdinių šydą, pasislėpti nuo karščio ąžuolų pavėsyje ar tiesiog atsipūsti nuo viso pasaulio.
Šis objektas dalyvavo naujienų portalo Lrytas organizuotame konkurse „Žalioji erdvė 2025“.