Parko ištakos siekia 1824 m., kai Palangos dvarą įsigijo grafas Mykolas Tiškevičius. XIX a. pabaigoje jo palikuonys pradėjo kurti reprezentacinį kraštovaizdžio parką šalia jūros. Šio sumanymo ašimi tapo Birutės kalnas – mitais apipinta, sakralumu alsuojanti vieta, nuo kurios atsiveria Baltijos jūros panorama. Greta kalno iškilę rūmai šiandien žinomi kaip Palangos gintaro muziejus.
Birutės parkas užima apie 100 hektarų. Jame auga apie 150 rūšių medžių ir krūmų, atkeliavusių iš kitų pasaulio regionų, daugiau nei 250 introdukuotų ir daugiau kaip 370 natūraliai
Lietuvoje augančių žolinių augalų, tarp jų – net 24 retos šalies florai rūšys. Dalis šių augalų atgabenta iš žymių Europos botanikos sodų, o smėlingas pajūrio dirvožemis praturtintas durpėmis iš Šventosios pelkynų. Ši augalų įvairovė ne tik kuria išskirtinį estetinį kraštovaizdį, bet ir suteikia parkui svarbią mokslinę, ekologinę bei edukacinę vertę.
Šiandien Birutės parkas – gyvas paveldas, kuriame puoselėjama gamtos įvairovė, atkuriama istorinė atmintis ir kuriamas pagarbus ryšys su lankytoju:
• 12 įėjimų ir šimtai vingiuotų takų sudaro natūralų maršrutų tinklą;
• muzikinė rotonda vasaros vakarais kviečia į nemokamus Palangos orkestro koncertus;
• erdvės pritaikytos šeimoms su vaikais, jaunimui ir vyresnio amžiaus lankytojams;
• tai vienintelis parkas Lietuvoje, natūraliai susiliejantis su jūros peizažu – čia pajūrio vėjai, sūrus oro dvelksmas ir pušų šlamesys susipina į harmoningą visumą.
Šis objektas dalyvavo naujienų portalo Lrytas organizuotame konkurse „Žalioji erdvė 2025“.