Skelbiama, kad Talino oro uoste, dėžėje aptikti vos plika akimi įžiūrimi kirminai turėjo tapti sodininkų sąjungininkais, tačiau pareigūnai sunerimo, kad tokie svetimos kilmės organizmai gali kelti grėsmę ir vietinėms sraigių rūšims.
„Estijos muitinės ir mokesčių departamentas pasienyje sulaikė siuntą su parazitais, kuriuos planuota įvežti į Estiją kovai su sodus niokojančiais ispaniniais arionais. Kelių valstybės institucijų bendro patikrinimo metu paaiškėjo, kad šie netikėti „imigrantai“ galėtų kelti grėsmę ir vietinėms sraigių rūšims“, – rašoma portale.
Pažymima, kad neaiškios kilmės parazitai buvo plonesni už ploniausią plauką ir beveik nematomi plika akimi. Didžiausios patelės siekė beveik du milimetrus ilgio, o patinai buvo dar smulkesni.
„Netikėti svečiai į Talino oro uostą atkeliavo dėžėje su užrašu „Nemaslug Slug Killer, large pack“ (šliužų naikintojai, didelė pakuotė), kuris gana aiškiai atskleidė jiems numatytą „misiją“. Smulkūs kirmėliukai buvo atvežti naikinti šliužus.
Ir dėl būsimos aukos abejonių buvo mažai – žiniasklaidoje kasdien pasirodo straipsnių apie sodininkų nesibaigiančią, net desperatišką kovą su šliužais.
Vis dėlto muitininkams kilo klausimas, ar iš tiesų reikėtų leisti šiems svetimos kilmės parazitams, turintiems sudėtingą pavadinimą „Phasmarhabditis californica“, pradėti savo „darbą“, – pranešama portale.
Vystosi šliužų ir sraigių kūnuose
Ši rūšis oficialiai aprašyta 2016 m. Tandangain De Ley ir bendraautorių (JAV ir Kanadoje). Pirmą kartą rūšis aptikta JAV, vėliau rasta ir Naujojoje Zelandijoje bei Airijoje.
Teigiama, kad P. californica retais atvejais gali gyventi nepriklausomai, tačiau dažniausiai vystosi ir dauginasi būtent šliužų ar sraigių šeimininkų kūnuose.
Phasmarhabditis californica tai mikroskopinis parazitas, kuris gali padėti tvariai kontroliuoti sodų ir laukų niokotojus – šliužus. Tačiau, prieš imantis tokios biologinės kontrolės, būtina įvertinti ne tik kenkėjų sumažėjimą, bet ir galimą poveikį aplinkos biologinei įvairovei.
Gali pridaryti nepataisomos žalos
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Zigmantas Gudžinskas portalui Lrytas patvirtino, kad bet kokių svetimžemių organizmų introdukcija kelia didelį pavojų biologinei įvairovei ir neretai biologinės kovos priemonės su invaziniais organizmais arba kenkėjais, užuot davusios naudos, padaro daugiau žalos.
„Svetimžemių organizmų introdukciją reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir jų nuostatų būtina laikytis“, – sakė jis.
Invazinis ispaninis arionas paplitęs ir Lietuvoje
Gamtos tyrimų centro duomenimis, invazinis šliužas pirmą kartą aptiktas 2008 metais Kaune. Kiek vėliau aptiktas Vilniuje, Trakuose. Atlikus tyrimus, nustatyta, jog invaziniai šliužai netolygiai paplitę visoje Lietuvoje. Iš viso šalyje ispaninis arionas aptiktas daugiau nei 1400 radaviečių.
Ispaninis arionas natūraliai paplitęs Pirėnų pusiasalyje ir pietų Prancūzijoje, tačiau jis plačiai išplito dalyje žemyninės Europos, taip pat Farerų salose, Islandijoje. Ispaniniai arionai įsikuria šalia gyvenamųjų namų, parkuose, želdynuose, pasėlių laukuose ar įvairiose pažeistose buveinėse.
Šie šliužai maitinasi įvairiomis daržovėmis (ypač kopūstų, salotų, agurkų ar cukinijų įvairiomis dalimis), daržovių sodinukais, pasėliais (kviečiais ir t.t.) dekoratyviaisiais augalais ar braškėmis.
Dėl didelio ispaninio ariono gausumo, kai kuriose šalyse sunaikinama didžioji derliaus dalis. Kova su šiuo šliužu yra sudėtinga dėl selektyvių naikinimo priemonių stokos. Cheminės priemonės yra plataus veikimo spektro ir naikina visus šliužus ir sraiges, o fizinės labai priklauso nuo žmogaus gebėjimo atpažinti šią rūšį. Gerokai efektyvesnė yra plitimo prevencija, kuri apsunkina invazinės rūšies įsitvirtinimą.