Nors augalams reikia apie 16 mineralinių maistinių medžiagų, daugumos jų reikia tik nedideliais kiekiais. Iš tiesų augalų mitybos – tad ir trąšų – pagrindą sudaro tik trys makroelementai: azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K), kurie atitinkamai skatina lapų augimą, šaknų vystymąsi ir žiedų/vaisių formavimąsi. Pagrindinis skirtumas tarp daugumos trąšų formulių yra šių maistinių medžiagų santykis, kurį gamintojai privalo nurodyti etiketėje prie raidžių „NPK“.
Jei norite turėti sodrią žalią veją, rinkitės trąšas su didesniu azoto kiekiu. Tačiau žydintiems ar vaisius vedantiems augalams – pavyzdžiui, rožėms ar pomidorams – reikės daugiau kalio.
Nebūtina tikrinti kiekvienos pakuotės mineralinių medžiagų proporcijų ar aiškintis, kuriems augalams jos tinka – nes rinkodaros specialistai jau yra sužymėję formules pagal augalus, kuriems jos labiausiai tinka.
Bet čia viskas tampa sudėtingiau. „New Scientist“ neseniai palygino tris žinomo prekės ženklo „specializuotas“ trąšas: rožėms, braškėms ir pomidorams. Visi trys turėjo identišką NPK santykį, 4–2-6, taigi vienintelis reikšmingas skirtumas buvo paveiksliukas ant pakuotės.
Reikalas tas, kad augalai iš dirvos paima viską, ko jiems reikia, reikiamomis proporcijomis. Didžiajai daugumai augalų puikiai tinka subalansuotos, universalios trąšos. O iš tiesų kai kurios „specializuotos“ trąšos yra perpakuotos universalios trąšos.
Įsigyti įvairių trąšų rinkinį yra brangu ir nereikalinga – be to, tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos, teigia žurnalas. Augalams trąšos reikalingos tik tam, kad papildytų dirvožemyje trūkstamus mineralus.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad per didelis azoto kiekis sukelia glebų, kenkėjams jautrų augimą ir prastesnio skonio produktus. Tuo tarpu fosforo perteklius dažnai patenka į vandens telkinius, sukeldamas rimtą žalą aplinkai. Tai ypač aktualu tokiose vietose, kur sodo dirvožemis yra gana derlingas, ypač palyginti su žemės ūkio dirvožemiu – nes yra kur kas mažiau intensyviai dirbamas (alinamas).
Tad koks būtų sprendimas? Geriau nusipirkti pigų, lengvai naudojamą naminį dirvožemio testą, o ne nereikalingų trąšų. Žinoma, yra išimčių: kai kuriems augalams – tokiems kaip rododendrams, kurie mėgsta rūgštį – žemę dažnai reikia papildyti geležimi ir manganu, nes jų šaknys gali turėti sunkumų juos įsisavinti iš neutralesnio dirvožemio.
Taip pat ir vazonuose auginami augalai (ypač tie, kurie auga mažai maistinių medžiagų turinčioje terpėje, pvz., durpėse) paprastai augimo sezonu reikalauja papildomų trąšų. Tačiau daugumai namų augintojų, įskaitant ir kambarinių augalų augintojus, pakanka vienos subalansuotos augalų trąšos – arba jos visai nereikia, rašo „New Scientist“.