Pavojingiausia priežiūros klaida
Dažniausia ir rimčiausia augintojų klaida yra per dažnas laistymas. Zamiokulkas turi storus šakniastiebius, kurie kaupia vandenį, todėl užmiršus palaistyti augalas dar kurį laiką puikiai išsilaiko. Tačiau kai vandens būna per daug, rizomos (stambios, bulvę primenančios „gumbinės“ šaknies dalys) pradeda pūti, augalas silpsta ir ima gelsti.
„Joy Us Garden“ teigia, kad per dažnas laistymas yra mirtinas augalui. Tą patį patvirtina „Patch Plants“, pabrėžiantys, kad zamiokulką reikia laistyti itin retai ir tik tada, kai žemė visiškai išdžiūva. Tad šį augalą geriau laikyti sausiau negu šlapiau.
Kodėl zamiokulkė netoleruoja perteklinės drėgmės?
Augalo šakniastiebiai sukurti kaupti drėgmę, todėl jis natūraliai prisitaikęs prie sausesnių sąlygų. Kai žemė nuolat drėgna:
pradeda pūti šaknys ir rizomos,
augalas gelsta,
stiebai minkštėja,
lapai krinta,
augimas sulėtėja arba visai sustoja.
Dėl drėgmės pertekliaus zamiokulkas gali žūti greičiau nei nuo sausros, nes pūvančias šaknis išgelbėti sunkiau.
Kaip to išvengti?
Laistykite tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis visiškai išdžiūvęs. Dauguma šaltinių rekomenduoja vadovautis taisykle: jei kyla abejonių, neskubėkite laistyti.
Pasirinkite lengvą, gerai drenuojančią žemę – kaktusų arba sukulentų substratas, sumaišytas su perlitu, padeda išvengti vandens sąstingio.
Rinkitės vazoną su drenažo anga. Vanduo turi turėti galimybę išbėgti, kitaip rizikos išvengti neįmanoma.
Žiemą laistykite dar rečiau. Esant mažiau šviesos, augalo augimas sulėtėja, todėl vandens poreikis sumažėja.
Stebėkite augalą: gelstuojantys lapai ir minkšti stiebai dažniausiai signalizuoja būtent perlaistymą.