Šliužai ir sraigės Jungtinėje Karalystėje kasmet padaro didelę žalą sodams ir daržams. Vos atšilus orui jie masiškai išlenda į paviršių ir pirmiausia taikosi į švelnius jaunus augalus.
Sodininkai sako, kad kartais pakanka vienos drėgnos nakties, kad dalis lysvės būtų stipriai apgraužta. Būtent todėl kai kurie britai tirščius barsto dar žiemą – jie nori sukurti apsauginį sluoksnį, kol šliužai dar nepasirodę.
Sodininkystės centro „Gardening Express“ įkūrėjas Chrisas Bonnettas aiškina, kad šliužai laikomi vienais pavojingiausių sodo priešų.
Kodėl invaziniai ispaniškieji šliužai kelia grėsmę vietiniams giminaičiams?
Jie dažnai pastebimi tik tada, kai žala jau padaryta, o šalia lieka tik gleivių pėdsakai. Todėl, anot jo, prevencija yra daug veiksmingesnė nei bandymai gelbėti jau apgraužtus augalus.
Sodininkų naudojamas metodas paprastas – aplink augalų vietas arba daržo pakraščiuose barstomi sausi kavos tirščiai. Pasak ekspertų, šliužai vengia tirščių dėl dviejų priežasčių: stipraus aromato ir jų šiurkščios struktūros, kuri jiems sukelia diskomfortą. Tirščiai veikia kaip natūralus barjeras, o suirdami jie netgi gali pagerinti dirvožemio kokybę.
Susiję straipsniai
Tiesa, būdas turi savų niuansų. Britų specialistai įspėja, kad kavos tirščiai nėra stebuklinga priemonė – lietingomis dienomis juos gali tekti barstyti pakartotinai. Taip pat nereikėtų persistengti, nes per daug tirščių gali padidinti dirvožemio rūgštingumą. Dėl to sodininkai tirščius pataria naudoti lokaliai, o ne berti dideliais plotais.
Be kavos tirščių, sodininkai pabrėžia ir kitus natūralius būdus, kurie gali būti veiksmingi. Vienas jų – susmulkinti kiaušinių lukštai. Šliužai vengia aštrių paviršių, todėl lukštų juosta aplink daržo lysvę jiems tampa sunkiai įveikiama kliūtimi.
Smėlis taip pat naudojamas kaip barjeras, nes prilipęs prie šliužo kūno sukelia jam diskomfortą. Namų slenkstį neretai apsaugo ir siaura druskos juosta, tačiau gėlynuose druskos naudoti nerekomenduojama – ji gali pakenkti augalams.
123 rf nuotr.
Dar viena vis dažniau minima priemonė – varinė juostelė. Specialistai sako, kad šliužas, prisilietęs prie vario, pajunta lengvą, nekenksmingą impulsą, kuris jį atbaido. Todėl varinės juostelės dažnai tvirtinamos aplink vazonus, šiltnamių pakraščius ar pakeltas lysves.
Kai kurie sodininkai renkasi ir „pagauk ir paleisk“ metodą. Ant žemės paliekamas drėgnas medžio gabalas arba lentelė – per naktį po ja susirenka šliužai, o rytą juos galima perkelti į tolesnę vietą, kur jie nepadarys žalos.
Ekspertai pastebi, kad britai iš tikrųjų išmoko suderinti kelis metodus ir taip pasiruošti ateinančiam sezonui dar tada, kai dirva tik pradeda tirpti. Tokios priemonės ypač vertinamos dėl to, kad yra ekologiškos, paprastos ir nereikalauja didelių išlaidų. Sodininkai sako, kad ankstyvas planavimas padeda pavasarį pasitikti ramiau – šliužai grįžta vos tik žemė sušyla, todėl apsauga turi būti paruošta iš anksto.