Tik kai Neris su ledais nusinešė plūduriavusį namą ir pirtį, pradėjo aiškėti, kad savivaldybė pro pirštus žiūrėjo į nelegalius statinius gražiausiose vietose upės pakrantėse. Kaip tai galėjo atsitikti?

Neryje prie krantinės niekas nedraudė prilipdyti bet kokios geldos, joje gyventi ar pramogauti. Net žvelgiant į Gedimino pilį. Taip buvo iki šiol.

Tik po pavasarinio ledonešio savivaldybė susizgribo įvesti griežtą tvarką, kuri užkirs kelią vizualiniam bei teisiniam chaosui vandenyje.

Šis chaosas praėjusią savaitę apsiėjo be skaudžių pasekmių – ledonešio nešamus namą ir pirtį pavyko laiku sustabdyti, kol jie nepridarė didesnių bėdų. Pavyzdžiui, neįsirėžė ir neapgadino kurio nors tilto.

[[ge:lrytas:lrytas:41636782]]

Skubėjo ardyti ir išvežti

Praėjusią savaitę praeiviams pastebėjus Nerimi kartu su ledais plaukiančią pirtį ant pontono gelbėtojams ir bendrovės „Grinda“ darbuotojams teko paprakaituoti, kol ją sustabdė ir prišvartavo tarp Karaliaus Mindaugo ir Žaliojo tiltų.

[[ge:lrytas:lrytas:41535268]][[ge:lrytas:lrytas:40778898]][[ge:lrytas:lrytas:41377410]]

Pirtis „Vytautas muša gongą“ nuplaukė netoli – ji žiemojo Neryje prie Olimpiečių gatvės.

Neteisėtai žiemą Neries upėje laikyta pirtis, kurią teko gaudyti, buvo ištraukta ant krantinės, o po kelių dienų savininkai ją išsivežė.

Dingo ir sveikuolio Simono Dailidės namas, kurį Neris nusinešė taip pat praėjusią savaitę. Jį sustabdžius prie Žvėryno tilto savininkas paskubėjo ir per 16 valandų su pagalbininkais statinį išmontavo.

Tiesa, prieš tai S.Dailidė savo auditorijai dar rodė, kaip atrodo nelengvą kelionę išgyvenęs jo statinys.

„Lik sveikas, mielas drauge. Sunkus sprendimas, daug dvejonių ir abejonių, jau beveik užsakinėjau medieną karkasui atstatyti, bet galiausiai sugalvojau griauti ir utilizuoti“, – taip su namu ant vandens atsisveikino S.Dailidė.

Nusprendė padėti tašką

Kodėl abiejų statinių šeimininkai taip skubėjo, nors iki tol pirtis ir namas ant o vandens plūduriavo ne vienus metus, nors kėlė daug diskusijų, darkė miesto veidą, o vilniečiai juos buvo praminę upės piratais?

Pasirodo, kad ledonešis išjudino ir savivaldybę, – ji nusprendė padėti tašką ir įvesti griežtą tvarką.[[ge:lrytas:lrytas:41734293]]

Meras Valdas Benkunskas pareiškė: savavališkas upės užėmimas daugiau nebus toleruojamas. Sostinės vadovas pabrėžė, kad miestas turi turėti aiškią viziją, o visi laivų savininkai privalo laikytis vienodų reikalavimų, nepaliekant erdvės nelegalioms iniciatyvoms.

„Neries pakrantės priklauso visiems vilniečiams, todėl jokios savivalės čia nebus, o nelegalių statinių savininkams teks paklusti naujoms griežtoms taisyklėms“, – tikino meras.

Visi reikalavimai aiškūs

Naujoji tvarka numato aiškius reikalavimus, kur ir kaip galima švartuoti vandens transporto priemones, o visi be leidimų atsiradę objektai privalės būti pašalinti.

Šis savivaldybės žingsnis jau sulaukė įvairių vilniečių reakcijų: vieni džiaugėsi, kad centrinės miesto erdvės pagaliau bus išvaduotos nuo savavališkų konstrukcijų, kiti baiminosi, jog per didelis reguliavimas gali slopinti aktyvų gyvenimą upėje.

Anksčiau taip pat galiojo švartavimosi taisyklės, bet į jas savivaldybė žiūrėjo pro pirštus.

Pavyzdžiui, savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pripažino, kad S.Dailidei priklausantis namas buvo prišvartuotas neteisėtai.

[[ge:lrytas:lrytas:41734294]]

Švartavimosi leidimų išdavimo tvarka aiškiai reglamentuota praėjusią vasarą, tuo metu apie švartavimosi leidimų reikalingumą buvo tiesiogiai informuoti visų statinių upėje savininkai. Bet išsiuntusi raštus savivaldybė daugiau nieko nenuveikė.

Tik kai ledonešis nuplukdė S.Dailidės namą, savivaldybė pareiškė, kad savininkas į kreipimąsi nereagavo, ir raštu įpareigojo per parą statinį iškelti. Dėl to sveikuolis taip skubėjo.

Bus daugiau aiškumo

S.Dailidė pripažino, kad namelis žiemą upėje galėjo būti nelegalus, tačiau jis dėl to kaltino pasikeitusią tvarką, dėl kurios nebuvo jokių įspėjimų ir pereinamojo laikotarpio.

Anksčiau jokia tvarka net nebuvo reglamentuota.

S.Dailidės žodžiais, iki šiol buvo visiškas bardakas, namelis upėje Vilniaus centre plūduriavo šešerius metus ir niekam nekliuvo.

Jis nelegalus tapo tik praėjusią vasarą, kai savivaldybė pasistatė elektrinius laivus ir ėmė reguliuoti laivybą Neryje.

Kita vertus, anot S.Dailidės, iš dalies gerai, kad bus kažkokia tvarka, bus daugiau aiškumo.

Leidimas – negaliojantis

Vienas pirties „Vytautas muša gongą“ savininkų Artūras Besevičius pripažino, kad švartavimosi leidimas galiojo iki 2025 metų lapkričio 1-osios. Jis pasakojo, kad norėjo pirtį nusitempti į žiemos uostą, bet pontonas buvo užplaukęs ant seklumos ir jokia technika nesugebėjo jo išjudinti.

Tad buvo nuspręsta pontoną palikti žiemoti ten, kur jis buvo prišvartuotas. „Deja, niekas nesitikėjo tokios žiemos“, – apgailestavo savininkas.

G.Grubinskas pateikė kiek kitokią versiją: ledonešio nuneštos pirties savininkai pasibaigus laivybos sezonui buvo iškėlę statinį iš Neries, tačiau vėliau jį nelegaliai grąžino į upę.

Vis dėlto pirties savininkai žadėjo į savivaldybę kreiptis naujo leidimo, kuris galiotų nuo balandžio 1 iki lapkričio 1 d. Jie prižadėjo, kad žiemai barža pirtį nuplukdytų į žiemos uostą.

Žiemą – tik žiemos uoste

Savivaldybė išduoda dviejų tipų švartavimosi leidimus: navigacijos (laivybos) sezono metu ir ne navigacijos sezono metu.

Laivybos sezono metu leidimai derinami ir išduodami visoje Neries upės atkarpoje, esančioje Vilniaus savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į įvairius kriterijus, tokius kaip gylį krantinėje, farvaterio juostą ir pan.

Ne sezono metu – tik vadinamajame žiemos uoste. Tad nei namas, nei pirtis žiemą negalėjo būti prišvartuoti prie krantinės.

Šie leidimai yra privalomi visoms vidaus vandenų transporto priemonėms, išskyrus asmeniniams laivams, kai jų švartavimosi laikas ne ilgesnis nei 2 paros.

Namai ant vandens taip pat laikomi vandens transporto priemonėmis, kurioms reikia gauti švartavimosi leidimą.

Teisės aktai nedraudžia gyventi vandens transporto priemonėje. Konkreti švartavimosi vieta įvertinama individualiai, derinant ir išduodant švartavimosi leidimą.

Už švartavimąsi be leidimo gresia iki 140 eurų bauda, o pažeidimui kartojantis – iki 600 eurų. Iki šiol atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą nebuvo taikyta.

Kėlė pavojų ir tiltams, ir dujotiekiui

Neris jau porą kartų iškrėtė piktus pokštus, kai per ledonešį nuplukdydavo ne tik ledo lytis.

2014-aisiais prie Baltojo tilto buvo palikta žiemoti prieplauka ir trys prie jos pritvirtinti mediniai plaustai.

Prieplauką ir plaustus buvo išsinuomoję verslininkas Aurelijus Kinas ir fotomenininkas Saulius Paukštys.

„Tikėjomės, kad Vilniuje žiemos nebus, tad plaustus palikome upėje. Kai staiga spūstelėjo šaltis, jų nespėjome iš vandens iškelti. O kai orai atšilo, atskilo didžiulė ledo lytis ir plaustus nunešė kartu su ja“, – pasakojo S.Paukštys.

Laimė, netoli Žvėryno tilto upės vingyje susidarė ledų sangrūda. Jie visus tris plaustus išnešė ant kranto.

Anksčiau laivo „Ryga“ kapitonas Leonas Benetis ne kartą buvo įspėjęs, kad prieplauką žiemai palikti upėje yra nesaugu.

Tačiau 2016 metais prieplauka vėl buvo palikta prie Baltojo tilto. Joje buvo įrengtas restoranas „Barža“.

Ledai nunešė ne tik prieplauką – kartu Nerimi nuplaukė ir trys laiveliai. Vieno jų sustabdyti nepavyko.

Prieplaukai pajudėjus upe policijos ir ugniagesių pajėgos stabdė judėjimą palei tiltus – baimintasi, kad didžiulis nevaldomas laivas gali juos užkabinti ir apgadinti.

Kartu pareigūnai aiškinosi, ar prieplauka praplauks nepalietusi ties Lazdynais virš Neries įrengto dujotiekio.

Gerai, kad iki Lazdynų prieplauka nenuplaukė. Upės vingyje už Žvėryno pėsčiųjų tilto traiškydama ledus ji atsirėmė į krantą.

Vilniaus centre Neris nusinešė namą ir pirtį – tai, kas paaiškėjo vėliau, visus tiesiog pribloškė