Nors amalais aplipę medžiai gali atrodyti savaip žavūs, tai – parazitiniai augalai, kurių gausu gražiausiose miesto vietose. Kodėl jie nenaikinami ir ar nekyla pavojus netekti Kauno žaliojo rūbo?

Kaunietė veterinarijos gydytoja Nemira džiaugiasi, kad miestas yra žalias ir jame auga daug gražių brandžių medžių. Tačiau moteris pastebėjo, kad jie daug kur aplipę amalais.

Šie parazitiniai augalai, prisitvirtinę prie medžių, siurbia sultis ir ilgainiui gali juos nužudyti.

Amalų gausu ant medžių, augančių miesto centre, – A.Mickevičiaus ir K.Donelaičio gatvėse, prie Kauno valstybinio muzikinio teatro, Senamiestyje prie Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros.

[[ge:lrytas:lrytas:31013893]]

Taip pat Žaliakalnyje – mažajame Ąžuolyne, Vaistinės gatvėje, prie Žaliakalnio funikulieriaus, Kauko alėjoje, Pelėdų kalne, Aukštaičių gatvėje.

Amalai užkariavo ir A.Juozapavičiaus, Sukilėlių prospektų, Raudondvario plento medžius, Aleksoto funikulieriaus prieigas, Šilainius.

[[ge:lrytas:lrytas:41455587]][[ge:lrytas:lrytas:41379633]][[ge:lrytas:lrytas:41534707]]

Dėl Kauno žaliojo rūbo nerimaujanti Nemira sakė, kad amalais aplimpa ir prie jos namų augantys medžiai, todėl ji domėjosi, ar šie kenkia medžiams ir kaip su visžaliais parazitais kovoti.

„Aš kviečiau arboristus, kurie medžius prie namų geni. Jie pasakojo, kad amalus galima išnaikinti, kol jie neapninka viso augalo ir jo nenualina.

Lipnias amalų sėklas ant kitų medžių perneša paukščiai. Jei amalai naikinami, sumažėja pavojus, kad jie apniks ir kitus augalus“, – kalbėjo kaunietė.

Moteriai apmaudu, kad savivaldybės aplinkosaugininkai dėl amalų problemos nemato, jų nenaikina net nuo tų medžių, kurie puošia gražiausias miesto vietas.

„Jei brandūs medžiai dėl amalų žus, prireiks daugybės metų, kad vėl sužaliuotų nauji. Todėl problemas reikėtų spręsti jau dabar“, – įsitikinusi kaunietė.

Kauno savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pripažino, kad amalas yra parazitinis visžalis augalas, kuris siurbia savo medžio šeimininko sultis.

[[ge:lrytas:lrytas:41737232]]

Dažniausiai amalai parazituoja ant beržų, tuopų, kai kurių vaismedžių ir jie nėra saugomi.

Laikantis protingumo kriterijų amalą galima naikinti, nes nekontroliuojamas jis išplinta po visą medį ir galiausiai jį pražudo.

Amalus, lesdami jo uogas, platina paukščiai, Lietuvoje dažniausiai – strazdai.

„Miesto savivaldybė amalų plitimą stengiasi kontroliuoti – valstybinėje žemėje vykdoma jų židinių stebėsena. Pavieniai amalų visiškai nustelbti medžiai šalinami, mažiau užsikrėtę – genimi, kartu išrenkant ir amalų krūmus, formuojant medžio lajas“, – aiškino R.Savickienė.

Amalų plitimo kontrolės darbai dažniausiai atliekami kartu su tos vietos želdinių tvarkymu ištisus metus. Tiksliniai amalų šalinimo darbai paprastai neorganizuojami, nes amalai nėra paskelbti invaziniu ar Lietuvoje naikinamu augalu.˙

Kaunas gali prarasti tai, kuo didžiuojasi – pokyčiai jau rėžia akis