Nuo atliekų surinkimo iki naujų medžių sodinimo
Nemenką Vilniaus miško parkų dalį tvarkantys „Ekonovus“ miškininkai pabrėžia, kad intensyvūs aplinkos priežiūros darbai pradedami vos nutirpus sniegui, nes laiko jiems nėra daug – susitvarkyti būtina iki medžių vegetacijos pradžios. Būtent tada išryškėja ne tik natūralus palikimas – aplūžinėjusios šakos ar išvirtę medžiai, – bet ir susikaupusios kitos atliekos.
„Pirmiausia pradedame nuo šiukšlių surinkimo, o iškart po to atliekamas pavojingų medžių ir vėjalaužų šalinimas. Tai ypač svarbu atlikti iki padidėjant lankytojų srautui, nes po žiemos kai kurios šakos gali būti aplūžusios ar nestabilios“, – pasakoja miškininkas Aleksas Žebrauskas.
Susiję straipsniai
Kitas žingsnis – pavojingų medžių šalinimas, kuris priklauso nuo jų būklės ir vietos. Pavojingi yra tie medžiai, kurie auga virš takų, lankomų vietų ar kelių. Jei medis yra nudžiūvęs ar įstrigęs tarp kitų medžių, jis gali kelti pavojų. Be to, nestabilūs medžiai, kurių šaknys iškeltos, arba tie, kuriuose matyti grybelinių ligų požymiai, pavyzdžiui, kempinės, taip pat yra pavojingi ir turi būti pašalinti.
Vėliau jau ateina eilė sodinti mišką, kuris galimas tada, kai visai atsileidžia įšalas. Tai svarbi miško atnaujinimo dalis, kuri turi būti įgyvendinta iki vegetacijos pradžios. Galiausiai atliekami rekreacinių objektų atnaujinimo darbai, kad lankymasis miško parkuose būtų ne tik saugus, bet ir patogus.
Rudeniniai lapai – irgi vertingas išteklius
Pavasarį miško parkų lankytojams kartais kliūvantys pernykščiai lapai ir spygliai, anot miškininkų, išties yra ne atlieka, o vertinga biomasė, padedanti palaikyti ekosistemos pusiausvyrą.
Jei norite lapus susitvarkyti sodo sklype ar privačioje valdoje, specialistai rekomenduoja juos sugrėbti ir kompostuoti. Tinkamai susmulkinti ir sukompostuoti lapai yra vertingas azoto šaltinis ir puiki natūrali trąša. Neturintiems komposto dėžės lapus jis patariama išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Medžiams pavojingi vabzdžiai
Sušilus orams suaktyvėja ir medžių kenkėjai. Vienas dažniausiai egles pažeidžiančių vabzdžių – žievėgraužis tipografas, puolantis medžius nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo mėnesio.
Pasak „Ekonovus“ vyr. miškininko Tomo Valiausko, pavojingi gali būti ir pušų spyglius pažeidžiantys vabzdžiai, tokie kaip pušinis verpikas ir pušinis pelėdgalvis, o masinio išplitimo židiniai Lietuvoje susiformuoja kas keliolika metų. Todėl miško parkuose yra vykdomas nuolatinis monitoringas ir medynų stebėjimas, kad būtų galima laiku užkirsti kelią ligoms.
Dalija patarimus asmeninių kiemų savininkams
„Genėjimas turi būti baigtas iki medžių vegetacijos pradžios, kuri vyksta nuo kovo vidurio arba balandžio pradžios, priklausomai nuo metų“, – sako A. Žebrauskas.
Jei genėjimo nesuspėta atlikti laiku, ekspertai rekomenduoja apžiūrėti medžius ir bent jau pašalinti sausas, aplūžusias ar pažeistas šakas, taip pat iškirpti šaunančias į viršų arba vadinamuosius vilkūglius.
„Svarbu pašalinti ne daugiau kaip 30 procentų šakų. O po to – vietas, kurių skersmuo didesnis nei 2 cm, rekomenduojama patepti sodo tepalu, kad apsaugotumėte medį nuo infekcijų“, – primena T. Valiauskas.