Anot specialistų, būtent dabar pasirodo pirmieji šliužų jaunikliai – vos 0,5–1,5 cm ilgio, todėl juos sunaikinti yra paprasčiausia. Vėliau, šylant orams, jų skaičius sparčiai auga, o kontrolė tampa gerokai sudėtingesnė.
Departamentas rekomenduoja naudoti moliuskocidus su geležies ortofosfatu – granules barstyti pavėsingose, drėgnose vietose, kur šliužai slepiasi: po lentomis, prie komposto krūvų, palei tvoras ar kitose užuovėjose.
Jei granulės ištirpsta ar jų nebelieka, barstymą siūloma kartoti. Taip pat siūloma šliužus rinkti rankiniu būdu.
Susiję straipsniai
Gyventojai: „Vien rekomendacijų nepakanka“
Po AAD įrašu socialiniuose tinkluose pasirodę komentarai rodo, kad daliai gyventojų ši problema – kasdienė ir sudėtinga.
Žmonės atkreipia dėmesį į priemonių kainą – moliuskocidų reikia ne vienam kartui, o jų kiekiai greitai išsenka. Taip pat pabrėžiama, kad kovoti vien savo sklype dažnai nepakanka, nes šliužai plinta iš aplinkinių, neprižiūrimų teritorijų.
Kita dažnai minima problema – efektyvesnių priemonių prieinamumas. Komentaruose minimas „Sluxx“ (geležies ortofosfato pagrindu veikiantis moliuskocidas, laikomas viena efektyvesnių šliužų naikinimo priemonių), kurį, pasak gyventojų, ne visada paprasta įsigyti.
Taip pat keliami klausimai ir dėl pačios problemos masto – invazinės rūšys, gyventojų teigimu, plinta ne tik natūraliai, bet ir su importuojamais augalais ar dirvožemiu, todėl vien individualios pastangos ne visada duoda rezultatą.
Naikinimui buvo galima gauti finansavimą
Invazinių rūšių – tarp jų ir šliužų – naikinimui Lietuvoje buvo skirta ir finansinė parama.
Iš viso šiam kvietimui numatyta 5,6 mln. eurų, o paraiškas galėjo teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat savivaldybės. Parama skirta šešioms invazinėms rūšims naikinti, tarp jų – ir ispaniniam arionui.
Paraiškas buvo galima teikti nuo 2026 m. sausio 6 d. iki balandžio 1 d., jos buvo registruojamos ir vertinamos pagal pateikimo laiką.