Kaip nusipirkti tikrai gerą sodinuką: ženklai, kuriuos dažnai pražiūri pirkėjai

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, ar sodinuko mediena nesuskilinėjusi, ar nėra tamsių dėmių (tai gali būti ligos požymis), ar augalas nėra padžiūvęs ar pašalęs. Įlenkus ūglį, turėtų matytis žalia mediena.

Vaismedžiai turi turėti aiškiai suformuotą viršūnę. Vienmečiai sodinukai neturėtų būti šakoti, o konkuruojantys vertikalūs ūgliai paprastai pašalinami.

Dvimečiai sodinukai turėtų turėti bent keturias horizontalias, 20–30 cm ilgio šakas, kurios neturi būti pažeistos. Šaknys turi būti gerai išsivysčiusios, o jų vidus – baltas.

Svarbu sodinukus tinkamai supakuoti ir sudrėkinti šaknis po įsigijimo.

Kiekvienas augalas turėtų turėti pasą. Jei sodinukas perkamas iš sertifikato neturinčio medelyno, tokio paso gali nebūti.

Augalo pase nurodoma: pavadinimas lietuvių ir lotynų kalbomis, išauginimo vieta, data ir kita svarbi informacija. Tai padeda įvertinti augalo kokybę.

Net ir sertifikuotuose medelynuose klaidų pasitaiko, tačiau tikimybė įsigyti kokybišką augalą iš jų yra didesnė.

Specialistai pataria sodinukus rinktis iš medelynų, kurie augalus augina patys, o ne perparduoda.

Dalis sodinukų parduodami konteineriuose, todėl juos galima įsigyti ir ne sezono metu. Tačiau tokia sistema turi trūkumų – ne visada matoma šaknų būklė.

Jei augalas per ilgai auga konteineryje, jo šaknys gali būti peraugusios ir augalas gali silpti. Norint tai patikrinti, augalą galima švelniai patraukti – jis neturėtų būti per daug „įsitvirtinęs“.

Rekomenduojama rinktis Baltijos šalių ar Lenkijos selekcininkų veisles, nes jos pritaikytos vietos klimatui ir atsparesnės šalčiui.

Lietuviškos vaismedžių veislės dažnai pasižymi geru atsparumu ligoms ir žiemos sąlygoms. Pavyzdžiui, obelų veislė „Auksis“ yra viena žinomiausių lietuviškų veislių, plačiai paplitusi ir kaimyninėse šalyse.

Lietuvoje išvesta ir daug juodųjų serbentų veislių, kurios pasižymi dideliu vitamino C kiekiu. Kai kurios jų gerokai lenkia užsienines veisles pagal maistinę vertę.