Kaltinau veislę, dirvožemį, klimatą. Tręšiau, laisčiau, dengiau žiemai. Niekas nesikeitė. O vėliau supratau: visa esmė – kaip krūmas buvo pasodintas pačioje pradžioje. Ne priežiūra, o būtent sodinimas. Radau keturias klaidas. Dalijosi savo patirtimi sodininkas.
Pirma ir antra klaidos: gylis ir vieta
Dažniausia priežastis – netinkamas atsinaujinimo pumpurų (raudonų ūglių prie pagrindo) gylis. Sunkiame molingame dirvožemyje viršutinis pumpuras turi būti 3–4 cm gylyje, smėlingame – 5–7 cm gylyje. Aš krūmą pasodinau net 12 cm gylyje – galvojau, kad taip saugiau peržiemos. Krūmas žiemojo puikiai, tačiau žydėti atsisakė taip pat stabiliai.
Susiję straipsniai
Antra klaida – vieta. Bijūnas augo prie šiaurinės daržinės sienos: tiesioginės saulės gaudavo vos kokias tris valandas per dieną. Bijūnui reikia bent šešių valandų saulės, pageidautina pirmoje dienos pusėje. Pavėsyje jis augina lapus, o ne pumpurus. Persodinau į atvirą vietą – jau kitais metais pasirodė pirmieji pumpurai.
Trečia klaida: kaimynų konkurencija
Bijūnas yra jautrus šaknų konkurencijai. Jei šalia auga medžiai ar agresyvūs daugiamečiai augalai, krūmas eikvoja išteklius išlikimui, o ne žydėjimui. Nuo bijūno iki didesnių kaimyninių augalų išlaikau 80–100 cm atstumą, iki medžių – pusantro metro. Mano senajame kampe visiškai greta augo serbento krūmas. Jį pašalinau – po sezono bijūnas sukrovė aštuonis pumpurus ten, kur anksčiau nebuvo nė vieno.
Ketvirta klaida: per maža sodinimo duobė
Tinkama duobė turi būti 60 cm pločio ir 60 cm gylio. Ant dugno – 10–15 cm skaldos drenažas. Toliau pilamas mišinys: kibiras humuso, kibiras smėlio, stiklinė pelenų, šaukštas superfosfato. Šviežio mėšlo nenaudoju – jis skatina vešlų žaliosios masės augimą. Jei duobė buvo per maža, išeitis tik viena – persodinimas. Po jo bijūnas prisitaiko vienus ar dvejus metus – pirmąjį sezoną krūmas atstato šaknis, o ne krauna pumpurus.
Kaip padėti augalui ištaisius klaidas
Pavasarį tręšiu azotu (žolės raugu arba karbamidu). Pumpurų krovimosi laikotarpiu duodu fosforo ir kalio (pelenų ir superfosfato). Po žydėjimo – vėl kalio, kad formuotųsi kitų metų pumpurai. Azoto antroje vasaros pusėje nenaudoju: jis skatina lapų augimą ir stabdo žydėjimą.
Rudenį nenupjaunu krūmo iki pat šaknų iš karto. Lapus palieku iki šalnų – taip augalas sukaupia maisto medžiagas šaknyse. Stiebus nupjaunu palikdamas 10–12 cm virš žemės. Du sezonai – ir daug metų tylėjęs krūmas džiugina gausiu žydėjimu. Patikrinau pats.