Pelenuose gausu kalio, fosforo, kalcio ir magnio. Fosforas svarbus šaknų sistemai ir vaisių formavimuisi, kalis stiprina augalų atsparumą ligoms, kalcis mažina dirvožemio rūgštingumą, o magnis padeda išlaikyti sveikus ir žalius lapus.
Vis dėlto būtent dėl gebėjimo šarminti dirvą pelenai netinka visoms kultūroms.
Kokių augalų nereikėtų tręšti pelenais?
Susiję straipsniai
Pelenai mažina dirvožemio rūgštingumą, todėl gali pakenkti augalams, kurie geriausiai auga rūgščioje terpėje.
Jais nerekomenduojama tręšti:
Uogų ir daržovių:
šilauogių;
arbūzų;
ridikėlių;
rūgštynių.
Dekoratyvinių augalų:
hortenzijų;
rododendrų;
azalijų;
kamelijų;
raktažolių;
viržių;
pakalnučių.
Spygliuočių:
tujų;
kadagių;
kėnių.
Šiems augalams pelenai gali sutrikdyti maistinių medžiagų pasisavinimą ir sulėtinti augimą.
Kada pelenai gali pakenkti net ir kitiems augalams?
Net jei augalas paprastai gerai reaguoja į pelenus, svarbu nepadauginti.
Jeigu dirvoje jau yra daug kalio, papildomas tręšimas pelenais gali neigiamai paveikti derliaus kokybę. Kai kalcio kiekis tampa per didelis, augalai prasčiau vystosi, ant lapų gali atsirasti šviesių dėmių, pradėti nykti jauni ūgliai.
Dar viena dažna klaida – pelenų maišymas su kitomis trąšomis.
Pelenų nereikėtų maišyti su mėšlu ar karbamidu. Taip pat nerekomenduojama jų naudoti kartu su fosforo trąšomis. Tokie deriniai gali sumažinti maistinių medžiagų efektyvumą arba net pakenkti augalams.
Kiek pelenų naudoti?
Norint nepersistengti, verta laikytis paprastų normų:
sausu pavidalu – iki vienos stiklinės pelenų vienam kvadratiniam metrui;
laistymui – 150–250 gramų pelenų ištirpinti 10 litrų vandens.
Specialistai primena, kad pelenai nėra universali priemonė visam sodui. Prieš juos naudojant verta įvertinti ne tik augalo poreikius, bet ir dirvožemio savybes. Tai, kas vienoms kultūroms tampa puikia trąša, kitoms gali padaryti daugiau žalos nei naudos.