Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad medžiui nieko netrūko – jis buvo laistomas, prižiūrimas, o gal net ir papildomai tręšiamas. Vis dėlto dažnai priežastis slypi visai kitur.
Kodėl vyšnios numeta užuomazgas?
Vyšnios, trešnės ir slyvos priklauso kaulavaisių grupei. Vaisių formavimosi metu joms ypač svarbus kalcis, kuris reikalingas kauliuko vystymuisi.
Susiję straipsniai
Problema ta, kad daugelyje sodų dirvožemis yra rūgštus. Tokiose sąlygose kalcis tampa sunkiai prieinamas augalams – jo dirvoje gali būti pakankamai, tačiau šaknys jo neįsisavina.
Kai vaisių mezgimo metu medžiui ima trūkti kalcio, jis pradeda atsikratyti dalies užuomazgų. Taip augalas taupo energiją ir išsaugo tik tuos vaisius, kuriuos pajėgus išauginti. Būtent todėl gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje dažnai stebimas masinis užuomazgų kritimas.
Kaip papildyti dirvą kalciu?
Kai kurie sodininkai šiai problemai spręsti naudoja paprastą mišinį:
10 litrų vandens;
1 stiklinė kreidos arba dolomitmilčių;
1 stiklinė persijotų medžio pelenų.
Kreida arba dolomitmilčiai padeda papildyti dirvą kalciu ir mažina jos rūgštingumą. Medžio pelenai suteikia kalio, kuris svarbus vaisių kokybei ir skoniui, taip pat švelniai šarmina dirvą.
Visi ingredientai gerai išmaišomi ir naudojami iš karto.
Kaip laistyti?
Kad priemonė būtų veiksminga, svarbu tinkamai ją panaudoti.
Pirmiausia dirvą po medžiu reikėtų sudrėkinti paprastu vandeniu. Tik tuomet pilamas paruoštas tirpalas.
Mišinys neturėtų būti pilamas tiesiai prie kamieno. Geriausia jį paskirstyti pagal lajos projekciją – ten, kur yra daugiausia aktyvių smulkiųjų šaknų.
Suaugusiam medžiui paprastai pakanka 1–2 kibirų tirpalo.
Pirmą kartą rekomenduojama laistyti iškart po žydėjimo, kai pradeda formuotis vaisiai. Antrasis laistymas atliekamas po 10–12 dienų.
Ką svarbu žinoti?
Šio mišinio nereikėtų maišyti su kitomis trąšomis. Šarminėje terpėje gali vykti cheminės reakcijos, dėl kurių dalis maistinių medžiagų tampa neprieinamos augalams.
Azoto trąšas geriausia naudoti iki žydėjimo, o kalcio papildymą planuoti jau po jo.
Nors kalcio trūkumas ir per rūgšti dirva gali būti viena iš užuomazgų kritimo priežasčių, vaisių byrėjimą taip pat gali lemti nepakankamas apdulkinimas, šalnos, drėgmės stoka, ligos ar natūralus medžio gebėjimas reguliuoti būsimą derlių. Todėl prieš imantis priemonių verta įvertinti bendrą medžio būklę ir dirvožemio savybes.