Viena dažniausių priežasčių – natūralus apatinių lapų senėjimas.
Pomidorams augant ir vis daugiau energijos skiriant žiedams bei vaisiams, seniausi lapai pamažu praranda savo funkciją. Iš pradžių jie pašviesėja, vėliau pagelsta, o galiausiai nudžiūsta. Jei augalo viršūnė išlieka žalia, stipri ir aktyviai formuoja naujus lapus bei vaisius, dėl kelių pageltusių apatinių lapų dažniausiai nerimauti neverta.
Tačiau lapų spalvos pokyčius gali lemti ir nepalankios auginimo sąlygos. Viena dažniausių klaidų – pernelyg gausus laistymas.
Susiję straipsniai
Nors daugelis mano, kad pomidorams vandens niekada nebus per daug, nuolat šlapia dirva gali padaryti daugiau žalos nei trumpalaikė sausra. Perteklinė drėgmė apsunkina deguonies patekimą prie šaknų, todėl augalas prasčiau pasisavina maistines medžiagas.
Panašus efektas gali pasireikšti ir po ilgesnių lietingų periodų, ypač jei pomidorai auga sunkesnėje, prastai drenuojamoje dirvoje. Tokiais atvejais augalams gali pradėti trūkti azoto, magnio ar geležies, nors šių medžiagų dirvoje iš tiesų netrūksta.
Pomidorai jautriai reaguoja ir į temperatūros svyravimus. Po vėsių naktų ar staigaus atšalimo šaknų veikla sulėtėja, todėl augalai kurį laiką prasčiau įsisavina maisto medžiagas.
Dėl to lapai gali pagelsti net ir visiškai sveikiems augalams. Dažniausiai orams stabilizavusis jų būklė vėl pagerėja.
Dar viena priežastis – šviesos trūkumas. Per tankiai susodinti pomidorai ima konkuruoti dėl saulės, todėl apatiniai lapai atsiduria šešėlyje ir pamažu nunyksta.
Kad taip nenutiktų, rekomenduojama laiku parišti augalus, reguliariai šalinti nereikalingus ūglius ir pasirūpinti gera oro cirkuliacija.
Specialistai pabrėžia, kad vertinant augalo būklę svarbu žiūrėti ne į vieną pageltusį lapą, o į visą krūmą.
Jei pomidorai auga, žydi ir mezga vaisius, nedidelis lapų geltonavimas dažnai yra natūrali augimo proceso dalis. Vis dėlto jei spalvą keičia didelė dalis lapijos, augalas nustoja augti ar pradeda vysti, verta ieškoti konkrečios priežasties ir imtis priemonių.