Vasaros karščiams verčiant ieškoti būdų vėsinti būstą, daugiabučių gyventojams vien nupirkti kondicionierių nepakanka – įrenginio montavimui ant fasado ar stogo dažnai būtinas ne tik techninis sprendimas, bet ir kaimynų pritarimas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) primena, kad ant plokščiojo daugiabučio stogo kondicionierių galima įrengti ir be statybą leidžiančio dokumento, tačiau tik laikantis aiškių sąlygų: reikia gauti daugiau kaip pusės butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, o įrenginys negali iškilti aukščiau nei metras virš stogo parapeto.

Taisyklės griežtėja, jei pastatas stovi saugomoje ar kultūros paveldo teritorijoje, o individualių namų savininkams procedūra paprastai gerokai paprastesnė.

Kokie tiksliai reikalavimai galioja kondicionieriaus įsirengimui daugiabučiame name?

[[ge:lrytas:lrytas:35718827]]

Anot VTPSI, daugiabutyje kondicionierių galima įsirengti kaip paprastojo remonto darbus, tačiau būtina laikytis šių reikalavimų:

Sutikimas – gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos (50 proc. + 1 balsas) sutikimą, įformintą protokolu, nes kondicionieriaus įrengimas ant fasado, stogo ar kitų konstrukcijų laikomas bendrojo naudojimo objekto pakeitimu (CK 4.85 str.).

Aukščio ribojimas – jei kondicionierius tvirtinamas ant plokščiojo stogo, jis negali iškilti daugiau kaip 1 m virš stogo parapeto.

Teritorijos reikalavimai:

[[ge:lrytas:lrytas:42977850]][[ge:lrytas:lrytas:42969122]][[ge:lrytas:lrytas:42957162]][[ge:lrytas:lrytas:42105939]]

jei pastatas nepatenka į Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 5 p. nurodytas teritorijas (pvz., kultūros paveldo objektai, saugomos teritorijos), paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nereikalingi;

jei patenka į minėtas teritorijas ir bus keičiama statinio išvaizda – gali būti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

Kokios taisyklės individualiam namui?

Individualiame (vienbutyje ar dvibutyje) name kondicionieriaus įrengimui paprastai nereikia gauti kaimynų ar bendraturčių sutikimo, nes nėra bendrojo naudojimo konstrukcijų.

Tačiau, kaip nurodo VTPSI, reikalavimai dėl statybą leidžiančio dokumento išlieka tokie patys – jeigu pastatas nepatenka į saugomas teritorijas ar kultūros paveldo objektų zonas, paprastajam remontui leidimo nereikia;

patenkant į tokias teritorijas – leidimas gali būti privalomas, jei keičiama statinio išvaizda.

Dar VTPSI savo feisbuko puslapyje paaiškino, ar galima įsirengti kondicionierių ant plokščiojo daugiabučio namo stogo be statybą leidžiančio dokumento?

Teigiama, kad galima atlikti paprastojo remonto darbus, tvirtinant kondicionierių ant plokščiojo daugiabučio namo stogo be statybos leidimo, tačiau privaloma laikytis šių reikalavimų:

Privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, įforminta protokolu, nes stogas yra bendrojo naudojimo objektas.

Paprastojo remonto darbais tvirtinamas kondicionierius negali iškilti daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto.

[[ge:lrytas:lrytas:42989450]]

Prieš įsirengiant kondicionierių tokiu būdu, pasirūpinkite dokumentais ir bendru sutarimu su kaimynais.

„Tai ne tik teisės aktų reikalavimas, bet ir pagarba bendram turtui“, – pabrėžia VTPSI.

VTPSI Administavimo skyriaus specialistas Eimantas Simanavičius pažymėjo, kad nurodyti atvejai dėl kondicionieriaus tvirtinimo ant pastato plokščiojo stogo, kai jis iškyla daugiau kaip 1 m virš stogo parapeto, sietini su esminiu statinio išvaizdos keitimu, kuris aktualus atliekant ypatingojo ar neypatingojo statinio (pvz. vienbučio, dvibučio ar daugiabučio namo) remontą konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

„T. y., jei aktualus pastatas (pvz. vienbutis, dvibutis ar daugiabutis namas) priskiriamas ypatingųjų ar neypatingųjų statinių kategorijai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20, 28 dalys) nepatenka į konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kai tvirtinant kondicionierių atliekami statinio remonto darbai“, – paaiškino jis.

Be to, specialistas atkreipė dėmesį, kad jei aktualus pastatas patenka į konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, jei kondicionierius tvirtinamas ant pastato plokščio stogo neiškyla daugiau kaip 1 m virš pastato plokščio stogo parapeto, nes tai nebūtų laikoma esminiu statinio išvaizdos keitimu (išskyrus atvejus, kai pastatas yra kultūros paveldo objektas ir keičiamos Kultūros vertybių registre nurodytos kultūros paveldo statinio vertingosios savybės).

Ką daryti su senu įrenginiu?

Nors šie įrenginiai paprastai yra ilgaamžiai, laikui bėgant juos tenka remontuoti arba keisti naujais, o įvairūs gedimai dažniausiai išryškėja būtent prasidėjus vasaros karščiams.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) direktorė Veronika Masalienė pranešime žiniasklaidai teigė, kad atitarnavę oro kondicionieriai, kaip ir kita elektronikos įranga, turi būti perduodami teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Ano tjos, pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus patekusi nebereikalinga elektronika prikeliama naujam gyvenimui arba perdirbama, o joje esančios vertingos medžiagos gali būti panaudotos pakartotinai. Elektronikos įrenginiuose galima rasti net 70 periodinės lentelės elementų.

„Svarbu nepamiršti ir kondicionierių valdymo pultelių – juose esančias baterijas visuomet galima atnešti į specialias surinkimo talpas prekybos centruose, biuruose ar kitose įstaigose“, – pažymėjo ekspertė.

[[ge:lrytas:lrytas:42989448]]

Netinkamai tvarkomi kondicionieriai kelia grėsmę aplinkai

Oro kondicionavimo sistemos pavojingos tuo, kad jose naudojamos fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pasižyminčios itin dideliu poveikiu klimatui – jos šilumą gali sulaikyti iki 22 tūkst. kartų efektyviau nei anglies dioksidas, be to, atmosferoje gali išlikti tūkstančius metų. Pramoninėse valstybėse šios dujos sudaro maždaug 15 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių emisijų. Fluorintų dujų poveikis visuotiniam atšilimui yra iki kelių šimtų tūkstančių kartų didesnis nei CO₂.

V. Masalienė taip pat pabrėžė, kad siekiant prailginti oro kondicionierių tarnavimo laiką ir mažinti elektronikos atliekų kiekį, svarbu juos tinkamai prižiūrėti – reguliariai, geriausia du kartus per metus, tikrinti, valyti ir dezinfekuoti. Sugedus detalei ar visam įrenginiui, jis turėtų būti perduotas atliekų tvarkytojams.

Pasak jos, fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (freonas) naudojamos ir automobilių oro kondicionieriuose kaip šaldymo medžiaga – standartiniame lengvajame automobilyje jų gali būti nuo 400 iki 700 gramų. Freonas pavojų aplinkai kelia tuomet, kai dėl kondicionavimo sistemos gedimo ar nesandarumo patenka į orą. Kadangi šiai medžiagai ištraukti reikalinga speciali įranga, patiems ardyti automobilių kondicionierius draudžiama.

„Sugedusių automobilių oro kondicionierių ar jų dalių tinkamu sutvarkymu paprastai pasirūpina autoservisai, todėl labai svarbu rinktis deklaravusius savo veiklą aplinkosaugai“, – teigė ji.

Kur priduoti senus kondicionierius ir kitą elektroniką?

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad nereikalingus, sugedusius ar tiesiog nebenaudojamus smulkius elektronikos prietaisus galima palikti kone visuose didesniuose prekybos centruose esančiose talpose, skirtose smulkiajai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus su integruotomis baterijomis.

„Atskiras baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose ir kitose įstaigose esančias specialias surinkimo dėžutes.

Prie didžiųjų prekybos centrų bei miestelių centruose įrengti specialūs elektronikos atliekoms rinkti skirti „Man rūpi rytojus“ nameliai – juose galima palikti didesnius elektronikos prietaisus ir baterijas. Stambi buitinė technika bei elektronika taip pat gali būti nemokamai išvežta tiesiai iš gyventojų namų“, – vardijo ji.

Kondicionierius name ar bute gali prišaukti bėdų: šiuos reikalavimus būtina žinoti (2)