Banano žievė, kiaušinių lukštai ir kava: ar liaudiškos priemonės veikia?
Nojui paklausus apie senus tręšimo būdus, kuriuos naudodavo mūsų seneliai, agronomė Loreta patvirtino, kad, šie būdai yra tinkami.
„Pavyzdžiui, bananų žievės yra puiki organinė medžiaga, kuri įterpta į dirvožemį ne tik atpalaiduoja maistines medžiagas, bet ir tampa maistu bakterijoms bei didina dirvožemio humusą“, – teigia „Viva Fertilis“ agronomė konsultantė Loreta Aleknavičienė.
Visgi ekspertė pastebi dažną klaidą – žmonės užkasa visą žievę arba sukapoja ją stambiais gabalais, o taip galima prisišaukti graužikų ir kenkėjų. Bananas daržovėms tinka kaip kalio šaltinis, o efektyviausia jį smulkiai supjaustyti, 2–3 dienas užmerkti vandenyje ir gautu atskiestu skysčiu laistyti augalus. Dar geriau žieves dėti į kompostinę ir į dirvą įterpti rudenį arba pavasarį prieš sodinimą.
Susiję straipsniai
Nojui užsiminus apie kiaušinių lukštus, kuriuos trupindavo jo močiutė, Loreta pritarė, kad tai puikus kalcio šaltinis. Tačiau ši priemonė netiktų labai rūgščiame dirvožemyje, jei norima pakelti jo pH – lukštus geriau naudoti silpnai rūgščiose arba šarminėse dirvose tolygiam pH lygio palaikymui. Kita populiari organinė trąša yra kava, kuri veikia kaip maistas mikroorganizmams ir užtikrina ilgalaikes maistines medžiagas dirvožemyje. Kad tuo įsitikintų, Nojus pats nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar kava tikrai rūgština dirvožemį.
Kaip gelbėti augalus po alinančių karščių?
Užėjus liūtims po didžiųjų karščių, laidos kūrėjams teko slėptis šiltnamyje, kur Loreta demonstravo kaitros padarinius – pasigarbanavusius augalų lapelius. Pasirodo, dėl karšto ir sauso oro agurkai tiesiog neįsisavina boro, todėl per kaitrą jie pradeda atmetinėti užuomazgas. Norint to išvengti, būtina sureguliuoti drėgmės režimą dirvoje, gausiau laistyti ir bent porą kartų palieti augalus su boro priemonėmis.
Kamilė paklausė pagrindinio klausimo: tai visgi tręšti ar netręšti? Loreta paaiškino, kad matant akivaizdų elementų trūkumą, vien natūralios organinės trąšos nepadės, nes iš jų maisto medžiagos atsipalaiduoja per lėtai. Tokiu atveju geriausia naudoti skystas mineralines trąšas, o kadangi augalai jau veda vaisius, geriausiai tinka universalios arba trąšos su padidintu kalio kiekiu. Kalis antroje vegetacijos pusėje yra gyvybiškai reikalingas ir ropelėms – svogūnams, burokėliams bei morkoms.
Laidos „Sodas ir daržas“ nuotr.
Labai svarbu pasirinkti ir tinkamą laiką augalų tręšimui po patirto streso. Šiltnamyje ar darže augalus pirmiausia reikia gausiai palieti vandeniu ir tik tada ruošti bei pilti trąšų tirpalą. Lauke situacija kitokia – čia geriausia palaukti kokią dieną po lietaus ir tuomet augalus nupurkšti trąšomis. Jei augalai yra labai sustresavę, jiems greičiau atsigauti padės biostimuliacinės medžiagos. Agronomės išvada aiški:
„Jeigu norite gausaus derliaus ir kartu siekiate nenualinti dirvožemio, tręšti bet kuriuo atveju yra būtina, o geriausią rezultatą pasieksite protingai derindami organines trąšas su skystomis mineralinėmis priemonėmis“, – teigia ekspertė.
Žemės ūkis keičiasi: čia karaliauja dirbtinis intelektas ir dronai
Šiuolaikiniai sodo ir daržo užkulisiai glaudžiai susiję ir su moderniausiu mokslu. Laidos vedėjas Nojus apsilankė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje, kur paruošiami būsimieji jaunieji specialistai, ir pats išbandė specialią įrangą, skirtą nustatyti sausmedžio uogų tekstūrai bei spalvai. Laikinai einantis akademijos kanclerio pareigas doc. dr. Rytis Skominas pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajus mitas, jog žemės ūkis yra lygus tik sunkiam fiziniam darbui. Šie stereotipai jau seniai sugriauti, nes ši sritis tapo viena moderniausių, joje taikomas dirbtinis intelektas, dronai, robotizuotos sistemos ir precizinė žemdirbystė.
Laidos „Sodas ir daržas“ nuotr.
Šiuo metu akademijoje prasideda antrasis priėmimo etapas, o norintiems įgyti aukšto lygio kompetencijas siūloma net 18 skirtingų studijų programų. Studijos čia ne tik teorinės, bet ir praktinės – studentai atlieka praktikas agroverslo bei bioekonomikos įmonėse, valstybinėse institucijose ar tarptautiniuose projektuose. VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skauronė patvirtina, kad šis sektorius yra neįtikėtinai perspektyvus. Tyrimai rodo, kad rinkai kasmet reikia apie 1000–1500 tokių specialistų, tačiau šiuo metu išleidžiama tik per 400 absolventų, todėl paklausa yra gerokai didesnė nei pasiūla. Čia ruošiami agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos, logistikos, tvariosios inžinerijos, žemėtvarkos, miškininkystės, taikomosios ekologijos ir kitų sričių profesionalai.
Daugiau praktiškų agronomės patarimų naujausioje laidoje, kurios įrašą patogiai peržiūrėkite „Lietuvos ryto TV“ platformoje.
Laidos „Sodas ir daržas“ serijos – kiekvieną sekmadienį 10:30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.