Kaip teisingai sodinti dekoratyvinius augalus ir kada reikėtų vengti azoto?
Šiuo metu darže ir sode yra tinkamas metas sodinti visus dekoratyvinius augalus, kurie yra vazonėliuose, nes jie turi suformuotą šaknų sistemą. Ekspertė paaiškina, kad jei dabar mėgintume augalus kasti tiesiai iš atviro grunto ir perkelti į kitą vietą, jiems reikėtų itin intensyvios priežiūros ir nuolatinio laistymo.
Siekiant, kad naujai sodinami spygliuočiai, pavyzdžiui, pušelės, lengviau prigytų, rekomenduojama naudoti specialias spygliuočiams skirtas tabletes. Jos vertingos tuo, kad savo sudėtyje turi ne tik maistinių medžiagų ar organikos, bet ir mikorizinių grybų bei bakterijų, kurios stimuliuoja šaknis ir pagerina vėlesnį augalo vystymąsi.
„Sodas ir daržas“: lietuviška vasara – tikras iššūkis šiam augalui
Visgi svarbiausia taisyklė – naujai pasodinto augalo papildomai tręšti negalima. Jam būtina leisti bent 15 dienų pailsėti ir prisitaikyti prie naujos aplinkos, o jei sodinant jau buvo panaudota tabletė su trąšomis, papildomą maitinimą reikėtų pamiršti iki pat pavasario. Rudenį naujų augalų tręšti apskritai nereikėtų.
Kalbėdama apie seniau pasodintus spygliuočius bei lapuočius, ekspertė pabrėžia, kad juos dar galima pamaitinti universaliomis trąšomis, tačiau privaloma atkreipti dėmesį į sudėtį – azoto kiekis privalo būti kuo mažesnis. Antroje vasaros pusėje augalus jau pradedame ruošti žiemai, todėl azoto perteklius jiems tik pakenktų ir juos nudegintų.
Susiję straipsniai
„Galutinis terminas, iki kada galima užbaigti visus tręšimus, priklauso nuo rudens orų, tačiau rekomenduočiau visus darbus baigti spalio pradžioje arba viduryje. Nors fosforo ir kalio trąšas teoriškai galima naudoti ir antroje spalio pusėje, kyla didelis klausimas, ar atvėsę augalai dar sugebės tuos elementus tinkamai įsisavinti“, – teigia ekspertė.
Kaip paskatinti gėlių žydėjimą ir apsaugoti žolinius augalus?
Žydinčioms gėlėms labiausiai reikia fosforo ir kalio, kurie atsakingi už gausų žiedinių pumpurų krovimą ir pačių žiedų grožį. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad jei sklypo dirvožemis yra lengvas ir smėlingas, po stipresnių liūčių maistinės medžiagos iš jo greitai išsiplauna – tokiu atveju gėles reikėtų tręšti dažniau.
„Jeigu trąšų sudėtyje turime apie 10 ir daugiau procentų azoto, viduryje vasaros geriau naudoti minimalias normas. Vazoninėms rekomenduočiau jas naudoti persodinimo, sodinimo metu ir įmaišyti į patį substratą. O jeigu šnekame apie lauko augalus atvirame grunte, tai galima daryti ir vasaros metu, nes vis tiek laistome, lyja lietus, trąšos tirpsta ir palengva maitina augalą“, – pataria „Viva Fertilis“ agronomė konsultantė L. Aleknavičienė.
Atsargumo priemonių reikia imtis ir dėl augalų patiriamo streso, kurį sukelia staigūs orų svyravimai. Pasak Loretos, jei augalai nėra patyrę didelio streso, jų tonusą galima palaikyti skystomis arba miltelinėmis trąšomis.
„O jeigu jau yra labai stipriai sustresavęs augalas ir reikia paskatinti augalo šaknų sistemos augimą bei vystymąsi, rekomenduočiau ilgalaikio veikimo mineralines trąšas“, – pataria specialistė.
Ji taip pat priduria, kad trąšų granulių negalima pilti prie pat augalų – jas reikėtų berti kelis centimetrus toliau, per viduriuką. Šiuo atveju galioja taisyklė: geriau mažiau nei daugiau. Pasak Loretos, geriau tręšti dažniau, bet mažesnėmis normomis – tas pats galioja tiek skystoms, tiek birioms trąšoms, kad būtų išvengta augalų apdeginimo ar per didelės elementų koncentracijos.
Atskira taisyklė galioja ir žoliniams bei smilginiams augalams, kurių perteklinis tręšimas gali juos tiesiog sugadinti.
„Jeigu yra trąšūs, maistingi dirvožemiai, tikrai nereikia jų tręšti. Fosforą, kalį šie augalai mėgsta, bet dėl azoto reikėtų elgtis labai atsargiai, nes kitaip jie ištįsta. Tada tik vėjas stipresnis arba lietus gausesnis – ir jie virsta“, – įspėja Loreta.
Įkvepianti istorija: sodo kūrimas tapo gyvenimo būdu
Kita įkvepianti istorija žiūrovus nukels į Palomenės kaimą, kur jau daugiau kaip dvylika metų Danguolė ir Vaidas puoselėja savo sodybą, meiliai vadinamą „Dangišku ūkeliu“. Šis pavadinimas gimė ne tik dėl šeimininkės vardo, bet ir dėl to, kad daugiau nei 80 arų sklype, apsuptame miškų, kvepiančių pievų ir Lomenos upelio, visi jaučiasi kaip tikrame rojuje.
Kadaise Danguolės močiutei priklausiusi sodyba ilgą laiką stovėjo visiškai apleista ir paskendusi tankiuose krūmynuose bei dilgėlėse, tad porai teko įdėti nemažai pastangų, kad prikeltų ją naujam gyvenimui.
Šiandien sodyboje visus darbus jie atlieka patys – čia auga šilauogės, pomidorai, vaismedžiai, pastatytas išskirtinis šiltnamis bei svečių namelis. Pora savo ūkyje pritaikė gamtinės žemdirbystės principus, kurie pareikalavo nuoseklaus dešimtmečio darbo, tačiau dabar leidžia džiaugtis mažesniu ravėjimu bei laistymu.
Daugiau praktiškų patarimų apie teisingą augalų tręšimą bei visą Danguolės ir Vaido istoriją pamatysite naujausioje laidos „Sodas ir daržas“ serijoje. Visas laidos serijas patogiai galite matyti „Lietuvos ryto TV“ platformoje: https://tv.lrytas.lt/laidos/sodas-ir-darzas