Vienas E.Ožeškienės gatvės kiemas yra tapęs bene labiausiai lankoma privačios iniciatyvos vieta Kaune – tai kiemas, kuriame įsikūrusi Kiemo galerija.

Bet pirmųjų gatvės meno kūrinių joje jau rugpjūtį gali nebelikti, nes namo savininkai nusprendė juos uždažyti.

Praėjusį rudenį ant E.Ožeškienės gatvės 19-jo namo pagrindinių durų buvo pakabintas skelbimas apie pradedamus stogo ir fasado remonto darbus.

O neseniai kieme iškilo ir pastoliai, pradėta dažyti namo fasadą.

[[ge:lrytas:lrytas:42655298]]

Iš keturių šio namo sienų Kiemo galerijos erdvei priklauso tik viena, tačiau labai svarbi – ant jos sukurti kūriniai žymi galerijos ištakas. Kitąmet Kiemo galerijai sukaks penkiolika metų.

Planuojama, kad menininko Vytenio Jako kūryba dekoruota siena bus tvarkoma paskutinė ir greičiausiai tai vyks rugpjūtį.

O kas nutiks piešiniams?

Pritraukė tūkstančius žmonių

[[ge:lrytas:lrytas:42954991]][[ge:lrytas:lrytas:43154969]][[ge:lrytas:lrytas:43161579]]

V.Jakas siekia išsaugoti ant šio namo sienos sukurtus jau Kauno simboliais tapusius kūrinius – trijų ant suoliuko sėdinčių moterų piešinį, simbolizuojantį saugią kaimynystę, verkiantį mimą fotografą, keliautojo figūrą, pavadintą Pakeleiviu, taip pat ant sienos nutapytus čia gyvenusių žmonių – žydų – portretus.

Dauguma menininko sukurtuose portretuose atgijusių žmonių patyrė tragiškus likimus, o jų įamžinimas tapo svarbiu simboliu atkuriant istorinę atmintį apie čia gyvenusius ir holokausto metu nužudytus žydų tautybės kauniečius.

Viename E.Ožeškienės gatvės namų įsikūręs V.Jakas yra sukūręs ir daugiau kūrinių, žymiausias – Rožinis dramblys.

Nuo 2012-ųjų, kai pradėjo kurti Kiemo galeriją ir pasakoti su gyventojais susijusias istorijas, rengti kiemo šventes, performansus ir kitas akcijas, V.Jakas į savo kiemą jau pritraukė tūkstančius žmonių.

Čia lankėsi tiek paprasti kauniečiai, tiek turistai, užsienio šalių ambasadoriai, Kauną vizituojantys diplomatai, kultūros darbuotojai, mokslininkai, istorikai.

[[ge:lrytas:lrytas:43163166]]

Rangovas tikisi geriausio

Namo atnaujinimo rangovas bendrovės „Masaranga“ darbų vadovas Linas sakė, jog yra informuotas apie susidariusią situaciją, – kad menininkas nori išsaugoti savo kūrinius, o namo gyventojai – juos uždažyti.

„Žinome, kad susitarimo tarp menininko ir gyventojų kol kas nėra. Projektas šiuo metu yra patvirtintas be kūrinių, bet kai ateis laikas tvarkyti šią sieną, galbūt bus priimti kiti sprendimai.

Būtų geriausia, jei galutinį sprendimą priimtų projekto architektas. Mano žiniomis, gyventojai nenori palikti tų piešinių“, – tikino darbų vadovas.

Atsidūrė tarp dviejų ugnių

Šį daugiabutį administruoja savivaldybės valdoma bendrovė Kauno butų ūkis.

„Svarstant fasado atnaujinimo sprendinius savininkai priėmė sprendimą atnaujinti pastato fasadą be šiuo metu ant vienos iš pastato sienų esančios meninės instaliacijos. Šis sprendimas yra priimtas ir užfiksuotas nustatyta tvarka“, – teigė administravimo direktorė Danutė Razgūnienė.

Ji pripažino, kad Kiemo galerija yra miesto bendruomenei reikšminga vieta, o ant pastato sienos esanti kūryba turi emocinę ir istorinę reikšmę tiek menininkui, tiek galerijos lankytojams.

„Situaciją vertiname jautriai, tačiau kartu pažymime, kad pastatas nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, todėl sprendimus dėl fasado išvaizdos, jo atnaujinimo ir ant fasado esančių elementų išsaugojimo ar pašalinimo gali priimti tik patys savininkai“, – sakė D.Razgūnienė.

Nepatenkintieji slapstosi

Menininkas V.Jakas sakė galintis tik spėlioti, kuriems gyventojams gali nepatikti jo kūryba.

„Pamenu, pačioje pradžioje norėjau ant namo pagrindinio fasado kampo nutapyti rašytoją, novelistę, publicistę Elizą Ožeškienę.

Jau tada šalia esančios kirpyklos patalpų savininkas atkirto, kad čia jokios lenkės ant jo namo sienos nebus.

Kitų komercinių patalpų savininkė teigė apie konfliktą tarp namo gyventojų ir menininko sužinojusi tik iš viešosios erdvės.

„Manau, kad geriausiai būtų, jei menininkas tiesiogiai kreiptųsi į gyventojus ir organizuotų susitikimą, kuriame išsakytų savo poziciją. Iki šiol kokių nors pasiūlymų nesu girdėjusi.

Mano pozicija tokia – Kiemo galerija yra vertingas objektas ir tie piešiniai turėtų likti, juo labiau kad namui tai niekaip nekenkia.

Suprasčiau, jei vyktų renovacija, pastatas būtų šiltinamas, o čia juk tik paprastas perdažymas“, – mintimis dalijosi moteris.

Tačiau ji nesutiko viešinti savo pavardės.

Savivaldybė skatina susitarti

Kauno savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir paveldotvarkos skyriaus vedėjas Saulius Rimas pabrėžė, kad savivaldybė skatina ir finansuoja istorinių pastatų atnaujinimą, taip pat prisideda ir prie sienų piešinių bei kitų meno kūrinių viešosiose miesto erdvėse įrengimo.

Todėl ir šiuo atveju esą būtina atsižvelgti į abu aspektus – ir pastato tvarkymą, ir kūrybos išsaugojimą.

„Šiuo atveju raginame abi puses rasti kompromisą, kad būtų galima tiek atnaujinti namo E.Ožeškienės g. 19 fasadą, tiek išsaugoti bent dalį piešinių.

Kadangi jau būta analogiškos situacijos restauruojant kitą pastatą, esantį vadinamojoje Kiemo galerijoje, manome, kad technologiškai tai yra įmanoma“, – įsitikinęs S.Rimas.

Skyriaus vedėjas tikino, kad šią savivaldybės poziciją žino tiek menininkas, tiek pastato administratorius, organizuojantis pastato atnaujinimą.

Įmonė pažadėjo tarpininkauti

Pakartotinai į užklausą atsakęs Kauno butų ūkio Pastatų administravimo poskyrio vadovas Arnas Menciūnas patvirtino, jog nesutinkantys išsaugoti meninės instaliacijos ant savo namo sienos E.Ožeškienės gatvės 19-ojo namo gyventojai neseniai informavo, kad jų pozicija nesikeičia.

Vis dėlto Kauno butų ūkio atstovas teigė, kad nors gyventojai ir nepageidauja, jog administratorius susitikinėtų su V.Jaku, bendrovė ir toliau neatsisako tarpininkauti ir prašo informuoti ją apie pasiūlymus piešiniams išsaugoti.

V.Jakas artimiausiu metu žada pateikti savo siūlymus Kauno butų ūkiui ir darbų rangovui.

Menininkas V.Jakas parengė savo viziją

Kiemo galerija prasideda iš E.Ožeškienės gatvės į vidinį kiemą vedančioje aklinoje tarpuvartėje tarp dviejų pastatų ir jiems priklausančių dekoruotų sienų.

Pirmieji kūriniai čia buvo nutapyti 2012 metais, kai kiemas buvo visiškai apleistas, pilnas šiukšlių, apsilupusiomis, murzinomis sienomis.

Jau vėliau, dekoruojant kitus pastatus, buvo nutapyti keli kiemo gyventojų portretai ir ant antrojo tarpuvartės pastato sienos. Jį perdažant kūryba buvo išsaugota, tai padarė pats menininkas, dirbęs kartu su namo fasadų dažytojais.

Tokį pat sprendimą V.Jakas siūlo ir E.Ožeškienės gatvės 19-ojo namo gyventojams.

„Esu apgalvojęs ir parengęs viziją, kaip siūlyčiau išsaugoti kūrinius. Sutinku, kad, pradėjęs kurti galeriją, galbūt galėjau iškart pradėti kalbėtis su pastatų savininkais apie savo idėjas, bet tuo metu neatrodė, jog mano kūryba gali kažkam nepatikti. Juk per šią tarpuvartę gyventojai net nevaikšto ir tų kūrinių nemato. Nesuprantu, kodėl jie nori juos sunaikinti“, – stebėjosi menininkas.

Garsiojoje Kauno vietoje – konfliktas: miestiečių pamėgtam vaizdui iškilo grėsmė