Su šiuo augalu susiję prietarai ir legendos buvo perduodami iš kartos į kartą: vieni šeivamedį laikė piktojo demono buveine, kiti – galingu namų sargu.
Ką apie šį augalą pasakoja liaudies tradicijos ir ką šiandien apie tai mano mokslininkai?
Šeivamedis nuo seno užima ypatingą vietą slavų ir baltų tautosakoje. Šis krūmas buvo gerbiamas ir kartu kėlė baimę.
Susiję straipsniai
Mūsų protėviai tikėjo, kad jis pasižymi ypatinga galia, todėl sodinti jį prie pat gyvenamojo namo buvo griežtai nerekomenduojama.
Su šeivamedžiu susiję nemažai legendų ir prietarų, apie kuriuos plačiau rašo portalas „Radio Trek“.
Kodėl šeivamedžio nerekomendavo sodinti prie namo?
Liaudies tikėjimuose šeivamedis dažnai vadintas neįprastu augalu, jam buvo priskiriamos mistinės ir net raganavimo savybės.
Buvo tikima, kad šis krūmas sugeba kaupti neigiamą energiją, todėl jo stengtasi nesodinti prie įėjimo į namą, po langais ar šalia poilsio vietų.
Protėviai buvo įsitikinę, kad toks arti namų esantis krūmas gali atnešti šeimai nesutarimų, nesėkmių, ligų ir kitų nelaimių. Būtent dėl šios priežasties į šeivamedį buvo žiūrima su didele pagarba ir be reikalo prie jo nesiliečiama.
Kodėl šeivamedžio beveik niekada neiškirsdavo?
Nepaisant gausybės baimių, žmonės neskubėjo šio krūmo naikinti. Egzistavo stiprus prietaras, kad be priežasties nukirstas ar išrautas šeivamedis gali užtraukti žmogui ir visai jo šeimai didžiulę nelaimę ar net prakeiksmą.
Prieš nukirsdami šio augalo šaką, kai kuriuose regionuose senoliai netgi prašydavo jo atleidimo arba atlikdavo tam tikrus liaudies ritualus.
Tokios tradicijos liudijo ypatingą, sakralų protėvių santykį su laukine gamta.
Kur, pagal liaudies tradicijas, šeivamedis nešė naudą? Įdomu tai, kad už kiemo ribų požiūris į šeivamedį buvo visiškai kitoks. Jį neretai palikdavo augti sodybos pakraštyje, prie tvorų ar ant sklypo ribos.
Buvo tikima, kad ten augantis krūmas tampa savotišku namų sargu, kuris atbaido piktąsias dvasias, raganas ir neleidžia neigiamai energijai prasiskverbti į kiemo vidų.
Taip pat liaudyje gyvavo tikėjimas, kad šeivamedis sugeba „perimti“ žmogaus ligas bei dvasines bėdas ir jas neutralizuoti.
Ką sako šiuolaikinis mokslas?
Jokių mokslinių įrodymų, kad šeivamedis neša nelaimes ar neigiamai veikia žmonių gyvenimą, nėra.
Priešingai – šis augalas vertinamas dėl dekoratyvinių savybių, o jo žiedai bei uogos, tinkamai termiškai apdoroti, plačiai naudojami liaudies medicinoje ir kulinarijoje, pavyzdžiui, gaminant arbatas ar sirupus.
Vis dėlto liaudies prietarai išlieka svarbia kultūros paveldo dalimi, padedančia geriau suprasti mūsų protėvių pasaulėžiūrą ir mitologiją.
Šaltinis: TSN.ua