Vilniečiai išrinko gražiausią sostinės gėlyną: balsų skirtumas – milžiniškas

Gražiausią kiekvienos Baltijos šalių sostinės gėlyną tarptautinė komisija paskelbs liepos pabaigoje.

„Kiekvienas šių metų gėlynas pasakoja skirtingą Vilniaus istoriją. Vienur atsispindi miesto istorija ir asmenybės, kitur – gamta, architektūra ar net M. K. Čiurlionio paveikslų spalvos. Todėl lyginti juos tarpusavyje nėra paprasta“, – sako „Vilniaus miesto parkų“ vyriausioji miesto sodininkė Vaiva Marozienė.

Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės skvero gėlyne auga tradicinės lietuviškų darželių gėlės – lelijos, rūtos, vilkdalgiai, bijūnai, raktažolės ir rožės.

„Visas šias gėles augino ir pati Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Tai sužinojau iš jos anūko“, – pasakojo V. Marozienė.

Kurdama gėlyną miesto sodininkė taip pat domėjosi, kokie augalai buvo populiarūs tuo laikotarpiu.

Gėlyno spalvos atkartoja dviejų M. K. Čiurlionio paveikslų, kabėjusių S. Kymantaitės-Čiurlionienės miegamajame, koloritą – „Karalių pasakos“ ir „Saulėlydžio“.

Abu paveikslai menininko žmonai buvo itin brangūs: viename nutapytos jos rankos, o kitas priminė paskutines bendras poros atostogas.

Konstantino Sirvydo skvero gėlynas, anot V. Marozienės, yra ultramodernus ir daugiabriaunis. Jame susipina tradicinių gėlynų bruožai, laukiniškumas, skirtingi stiliai ir kvapai.

Šis gėlynas – duoklė XVIII–XIX a. sandūroje gyvenusiam botanikui Stanislovui Bonifacui Jundzilui.

Jis buvo Vilniaus universiteto botanikos profesorius, vadovavo universiteto botanikos sodui, reikšmingai jį išplėtė ir praturtino augalų kolekcijomis.

S. B. Jundzilas tyrinėjo Lietuvos ir aplinkinių kraštų florą, aprašė augalus, prisidėjo prie botanikos mokslo plėtros regione. Jo vadovaujamas Vilniaus universiteto botanikos sodas tapo vienu turtingiausių Europoje ir svarbiu augalų aklimatizacijos bei tyrimų centru.

Botaniko garbei buvo pavadintas Jundzilo erškėtis. Nors šiuo metu prioritetiniu moksliniu augalo pavadinimu laikomas „Rosa marginata“, lietuviškai jis iki šiol dažnai vadinamas Jundzilo erškėčiu.

Kartu su XIX amžiuje populiariais augalais gėlyne dera ir šiuolaikiniai favoritai – girmėtės, katilėliai, žiognagės, dekoratyviniai česnakai, plautės, raktažolės ir šluotsmilgės.

Gėlynas prie Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios įrengtas Šnipiškių promenadoje, netoli Vilniaus universiteto STEAM centro.

Anot miesto sodininkės, tai sausasis gėlynas – čia karšta, saulėta, vyrauja molingas dirvožemis.

Tokiomis sąlygomis gerai auga prieskoniniai ir vaistiniai augalai, kurie tematiškai siejasi su bažnyčia ir čia kadaise veikusiu vienuolynu. Vienuoliai dažnai augindavo vaistažoles ir prieskonines žoleles.

Šioje sausringoje aplinkoje klesti eraičinai, kraujažolės, šalavijai, karpažolės ir vienadienės.

Gražiausio gėlyno titulo taip pat siekia Neries krantinės želdynai. Dalis jų susiformavo natūraliai, kita dalis buvo įsėta.

Čia veši tipiški pakrančių, drėgnesnių pievų ir net pajūrio augalai. Pakrantėje galima rasti ežiuolių, kraujažolių, šalavijų, kiečių, buožainių ir pajūrinių zundų.

Vingrių skvero želdynų koncepciją padiktavo istoriniai šaltiniai ir kaimynystėje esantis MO muziejus.

Šios vietos želdynai banguoja tarsi vanduo, tačiau kartu atrodo moderniai. Geltonos kraujažolės, miskantai ir migliniai augalai pabrėžia skulptūrų formas ir dera su MO muziejaus kiemelio augalais.

Visiškai kitoks yra žiedinės sankryžos gėlynas prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.

„Tai klasika – barokinis įmantrumas, apvalios formos ir puošnumas. Dominuojančios gėlyno spalvos – balta ir raudona – puikiai pabrėžia bažnyčios komplekso spalvas ir raudonus stogus“, – sako V. Marozienė.

Vilniaus, Rygos ir Talino parkus prižiūrinčios organizacijos gražiausią Baltijos šalių sostinių gėlyną renka jau ketvirtus metus.

Šiemet Vilnius konkursui pristato šešis gėlynus: Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Vingrių ir Konstantino Sirvydo skverų gėlynus, gėlyną prie Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios, Neries krantinės želdynus ir žiedinės sankryžos gėlyną prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.

Pernai tarptautinę komisiją sužavėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rožynas. Jam atiteko ir Vilniaus gyventojų simpatijų titulas. Dar anksčiau konkurse buvo įvertinti Bernardinų parko gėlynai ir MO muziejaus žaliosios erdvės.

Šiemet vilniečių simpatijų rinkimuose be didesnės konkurencijos nugalėjo žiedinės sankryžos gėlynas prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Jis surinko 287 balsus.

Antrąją vietą užėmė Neries krantinės gėlynai, gavę 108 balsus, o trečiąją – Konstantino Sirvydo skvero gėlynas, už kurį balsavo 57 vilniečiai.

Platformoje „Dalyvauk! Vilnius“ už gražiausius sostinės gėlynus iš viso atiduoti 562 balsai.