Paklaustas apie tai, kaip sukurti erdvę, kurioje nereikėtų nuolatos triūsti, želdynų ekspertas patikina – darbas sode gali tapti malonumu, o buities naštą itin palengvina protingai apgalvota augalų kaita bei jų kiekis.
„Jeigu protingai sudėliojate savo gėlyną, vieni augalai keičia kitus ir netgi nesimato senų lapų. Čia palikau visus tulpių, hiacintų, narcizų lapus, ir jų visiškai nesimato, nes hakonė užokupavo viską. Per ją labai gražiai pralindo kiaušininis česnakas, vėliau iki vėlyvo rudens dar sužydės didžialapės hortenzijos. Turėsiu gėlyną, kuris nuolat keičiasi ir teikia tik malonumą. Vienintelis darbas, kurį reikės padaryti – vėlai rudenį nukirpti hakonę“, – pataria T. Gurskas.
Kitas mažesnės priežiūros sodo elementas – mulčiavimas. Mulčas ne tik sulaiko drėgmę, palaiko biologinę įvairovę bei grybienos gyvenimą, bet ir saugo dirvą nuo erozijos bei neleidžia liūtims išplauti organikos.
Invaziniai šliužai užpuolė sodą? Kova su jais – laidoje „Sodas ir daržas“
Be to, per mulčą prasiveržusias pavienes piktžoles išrauti yra nepalyginamai lengviau. Tautvydas akcentuoja, kad tinka tiek organinis, tiek mineralinis mulčas, tačiau įspėja nedaryti vienos lemtingos klaidos.
„Ten, kur auga augalai, nereikia dėti jokios agroplėvelės. Vienintelis dalykas, ką kartais uždedu – kartonas arba storas dažytojų popierius, kuris paskui sudyla ir jo nelieka. Pats turėjau patirtį, kai po 6–7 metų, uždėjus geotekstilę ar juodą agroplėvelę bei užpylus mulču, augalo šaknys pradėjo dusti. Ten nustoja gyventi sliekai, kurie daro skyles ir aeruoja dirvą, nustoja cirkuliuoti oras ir gražaus augalo tiesiog neturėsite“, – įspėja Tautvydas.
Susiję straipsniai
Planuojantiems gėlynus T. Gurskas pataria nebijoti sodinti tankiai – maždaug 10–11 augalų į kvadratinį metrą. Užaugę jie greitai uždengs žemę, nustelbs piktžoles ir sukurs natūralų vaizdą.
Savo darže Tautvydas taip pat taiko gudrybes, kurios palengvina priežiūrą ir padidina derlių.
Pavyzdžiui, tarp daržovių jis sąmoningai įpina gėlių, kurios privilioja bites – šios efektyviau apdulkina agurkus, pomidorus bei braškes. O nupjautą vejos žolę Tautvydas padžiovina 1–2 dienas ir naudoja kaip nemokamą mulčą darže.
Didelį vaidmenį šiuolaikiniame, lengviau prižiūrimame sklype užima ir pakeltos lysvės. Nors šiandien tai atrodo kaip mados banga, ekspertas primena, kad lietuviai jas keldavo jau nuo senų laikų ir jos neabejotinai turi daug pliusų.
„Pliusas yra didžiulis: pirmiausia, žemė jose greičiau sušyla ir greičiau prasideda vegetacija. Antra, jose lengviau įdirbti žemę, jos neužmirksta. Tai gražu, patogu, lengva, augalų šaknims pakanka oro bei lengva keisti dirvožemį. Tikrai įmanoma sukurti tokį sodą ir daržą, kuriame reikės dirbti mažiau“, – reziumuoja Tautvydas Gurskas.
Dirvožemis – 90 proc. sėkmės: ką apie kompostą ir sideratus sako agronomė Loreta?
Norint, kad sodas ar daržas gerai vešėtų ir nesukeltų papildomų rūpesčių, itin svarbu pasirūpinti dirvožemiu.
Laidoje „Sodas ir daržas“ „Viva fertilis“ agronomė konsultantė dr. Loreta Aleknavičienė pabrėš, kad į dirvožemį privalu žiūrėti kaip į vientisą, gyvą ekosistemą.
Augalai per savo šaknų sistemą nuolat bendrauja su mikroorganizmais – bakterijomis bei grybais – ir taip maitinasi. Todėl tik palaikydami biologiškai aktyvią dirvą turėsime sveikus augalus ir pastovų derlių.
„Čia kaip ir žmogui, jeigu turėsi daug ir įvairaus maisto, tau papildų nereikės. Bet jeigu valgysi tik kruopas, klausimas, kaip ilgai išlaikysi sveiką savo organizmą“, – teigia L. Aleknavičienė.
Atsakydama į dažną sodininkų klausimą, ką galima dėti į kompostą, agronomė patikina – tinka beveik viskas, tačiau procesą reikia stebėti atsakingai.
Žaliosios atliekos turi daugiau azoto ir skaidosi greičiau, o sausos liekanos, pavyzdžiui, šakos ar rudeniniai lapai, turi daug anglies.
Kompostui reikalinga 50–60 proc. drėgmė bei tinkama temperatūra, kurią išskiria pačios bakterijos – idealu, kai ji pakyla iki 50–60 laipsnių. Norint pagreitinti procesą, krūvą verta perkasti kas kelias savaites, taip įnešant reikalingo deguonies.
Daugeliui sodininkų nerimą kelia komposte pastebimas pelėsis, tačiau dr. L. Aleknavičienė paaiškina, kad to išsigąsti nereikėtų – dažniausiai tai yra saprofitiniai grybai, atliekantys neįkainojamą darbą.
Šie gerieji grybai skaido augalų liekanas, celiuliozę bei ligniną į paprastesnius junginius, kuriais vėliau maitinasi dirvožemio bakterijos. Svarbiausia – atskirti geruosius grybus nuo prasidėjusio puvimo.
„Jeigu komposte matome baltą spalvą – tai tikrai gerieji grybai, padedantys skaidyti organines medžiagas. Tačiau jeigu atsiranda amoniako, rūgštus kvapas, o pelėsis yra ne baltas, o žalias ar pilkas – vadinasi, prasidėjo puvimo procesai. Puvimas yra blogai, nes jo metu išsiskiria rūgštys bei metano dujos, kurios vėliau gali slopinti augalų šaknų vystymąsi“, – įspėja specialistė.
Nenaudojant papildomų priemonių, kompostas visiškai susiformuoja per 12 mėnesių, tačiau šį laiką galima sutrumpinti iki 4 mėnesių, sluoksniuojant žalienas ir jas perpilant mikrobiologiniais produktais.
Panašiai veikia ir sideratai, arba žalioji trąša. Pavyzdžiui, užauginusias didelę masę saulėgrąžas reikėtų susmulkinti, apipurkšti mikrobiologinėmis priemonėmis ir tik tada įterpti į dirvą.
Daugiau praktiškų patarimų apie sodo paslaptis ir teisingą dirvožemio paruošimą sužinosite naujausioje „Sodas ir daržas“ laidoje jau šį sekmadienį 10.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
Visas laidos serijas patogiai galite matyti „Lietuvos ryto TV“ platformoje: https://tv.lrytas.lt/laidos/sodas-ir-darzas