Tikrasis ilgaamžių daugiamečių augalų grožis dažnai atsiskleidžia ne pirmaisiais metais. Įsitvirtinę jie suformuoja didesnius ir tankesnius kerus, gausiau žydi, geriau uždengia dirvą ir tampa tvirtu gėlyno pagrindu.
Vis dėlto net ir ilgaamžis augalas nebus amžinas, jeigu jam parinkta netinkama vieta. Vieniems reikia drėgnesnės žemės ir pavėsio, kiti gali išgyventi tik laidžiame dirvožemyje ir saulėje. Senesni, pernelyg sutankėję kerai kartais pradeda prasčiau žydėti, todėl juos tenka iškasti, padalyti ir persodinti.
Bijūnai – vieni garsiausių ilgaamžių daugiamečių augalų
Susiję straipsniai
Tinkamai pasodinti vienoje vietoje jie gali augti iki 50 metų, todėl senose sodybose neretai žydi net kelias šeimos kartas menantys kerai.
Svarbiausia bijūno nepasodinti per giliai. Per giliai įleistas augalas gali auginti vešlius lapus, tačiau ilgai nežydėti. Bijūnai taip pat nemėgsta dažno persodinimo – parinkus saulėtą vietą ir tinkamą dirvą, juos geriausia palikti ramybėje.
Bėgant metams bijūnų kerai paprastai didėja, o žiedų daugėja. Todėl tai vienas geriausių pasirinkimų žmonėms, kurie nenori kas kelerius metus iš naujo formuoti gėlyno.
Melsvė - pavėsio karalienė
Pavėsingose ir pusiau pavėsingose vietose sunku rasti patikimesnį augalą už melsvę. Įsitvirtinusios melsvės ilgus metus auga beveik be papildomos priežiūros, o jų kerai kasmet tampa didesni ir vešlesni.
Dekoratyvumo joms suteikia ne tik žiedai, bet ir dideli įvairių atspalvių lapai. Galima rinktis žalias, melsvas, gelsvas arba baltai margintas veisles.
Kai keras tampa pernelyg tankus, melsvę galima padalyti pavasarį arba rudenį. Taip iš vieno seno augalo gaunami keli nauji, o padalytos dalys vėl pradeda sparčiai augti.
Ne visi snapučiai vienodai patvarūs
Daugelis daugiamečių snapučių rūšių yra ilgaamžės, atsparios ir ilgai žydinčios. Jos greitai suformuoja tankų kerą, padengia dirvą ir padeda užgožti piktžoles.
Kai kurių snapučių pirmasis gausus žydėjimas baigiasi vasaros pradžioje. Tuomet lapus galima patrumpinti – augalas užaugina šviežią lapiją ir dažnai pražysta antrą kartą.
Snapučiai ypač naudingi didesniuose gėlynuose, kuriuose reikia ne pavienių žiedų, o patikimo, ilgai dekoratyvaus augalų masyvo.
Atspariosios viendienės
Viendienės vertinamos dėl tvirtumo, ilgo žydėjimo ir atsparumo daugeliui ligų bei kenkėjų. Jos gali augti saulėje ar daliniame pavėsyje, tačiau geriausiai jaučiasi drėgnoje, vandeniui laidžioje dirvoje.
Nors kiekvienas žiedas paprastai išsilaiko tik vieną dieną, subrendęs keras išaugina daugybę pumpurų. Todėl bendras žydėjimas gali tęstis kelias savaites.
Kas trejus–penkerius metus labai sutankėjusius kerus verta padalyti. Tai ne požymis, kad augalas paseno – priešingai, padalytos viendienės atsinaujina ir vėl gausiau žydi.
Arunkai, dar vadinami ožkabarzdžiais
Jie užaugina didelius, purius baltų žiedų debesis ir puošnią, paparčius primenančią lapiją. Jie gali augti tiek saulėje, tiek pavėsyje, tačiau labiausiai mėgsta drėgną, laidžią dirvą.
Subrendęs augalas gali tapti vienu ryškiausių pavėsingo gėlyno akcentų. Jam reikia pakankamai vietos, nes bėgant metams keras vis plečiasi.
Kai augalas pernelyg sutankėja, pavasarį jį galima padalyti. Tinkamoje vietoje arunkas auga ilgai ir nereikalauja kasmetinio atnaujinimo.
Plautės – vienos pirmųjų pavasarį pražystančių daugiamečių gėlių
Jų mėlyni, violetiniai, rausvi arba kelių spalvų žiedai vilioja anksti pabudusius vabzdžius, o dėmėti lapai pavėsingą gėlyną puošia ir žydėjimui pasibaigus.
Tai lengvai auginami ir ilgai gyvenantys augalai. Geriausiai jie jaučiasi pusiau pavėsingoje vietoje, kur dirva neišdžiūsta.
Išsiplėtusius kerus galima dalyti pavasarį. Taip plautės ne tik atjauninamos, bet ir lengvai išplatinamos po visą pavėsingą sodo dalį.
Liatras itin mėgsta bitės ir drugiai
Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje jos išaugina ryškius, vertikalius rausvai violetinius žiedynus.
Šiems augalams reikia saulėtos vietos ir gerai drenuotos dirvos. Sunkioje, žiemą užmirkstančioje žemėje liatros gali išnykti, todėl svarbiausia apsaugoti jų šaknis nuo drėgmės pertekliaus.
Jeigu keras tampa labai tankus ir pradeda prasčiau žydėti, pavasarį jį galima iškasti ir padalyti.
Tikros rudens gėlės
Daugiametės rudbekijos vertinamos kaip patikimos vasaros pabaigos ir rudens gėlės. Viena žinomiausių veislių – ‘Goldsturm’, išauginanti daugybę geltonų žiedų su tamsiais viduriukais.
Geriausiai rudbekijos atrodo pasodintos ne po vieną, o didesnėmis grupėmis. Saulėtoje vietoje jos suformuoja ryškų, iš tolo pastebimą žiedų masyvą.
Vis dėlto perkant svarbu įsitikinti, kad pasirinkta būtent daugiametė rūšis ar veislė, nes rudbekijų būna ir trumpaamžių.
Svarbu - tinkamai parinkta vieta
Net ir dešimtmečius galintys augti daugiamečiai augalai turi būti pasodinti jiems tinkamoje vietoje. Taip pat nereikėtų manyti, kad seno kero niekada nereikės paliesti. Kai kurie daugiamečiai ilgainiui taip sutankėja, kad jų vidurys pradeda tuštėti, o žiedų mažėja.
Tokiu atveju augalą verta iškasti, pašalinti silpniausias dalis, o stiprias kero dalis persodinti į pagerintą dirvą.
Tačiau tinkamai pasirinkti ilgaamžiai augalai leidžia išvengti nuolatinio gėlyno atnaujinimo. Užuot po kelerių metų nykę, jie ilgainiui tampa didesni, vešlesni ir gražesni – būtent tokie daugiamečiai sudaro patikimo, brandžiai atrodančio sodo pagrindą.
Parengta pagal „Gardeners’ World“