Laidoje „Sodas ir daržas“ netrūko ir kitų praktiškų patarimų. Žymus bitininkas Algirdas Amšiejus paaiškino, kuo bitės svarbios sodui, padėjo laidos vedėjui Nojui Ambrazevičiui įveikti bičių baimę, o vandens tyrimų specialistai atskleidė, kodėl net skaidrus ir skanus vanduo nebūtinai yra saugus.
Dūmų paslaptis ir peržengta riba
Apsilankęs viename žymiausių Lietuvos bitynų laidos vedėjas Nojus pirmiausia buvo supažindintas su saugumo procedūra.
„Sodas ir daržas“ – ar Nojus įveikė bičių baimę? Pirmasis išbandymas dr. Algirdo Amšiejaus bityne
„Bičiuli, procedūra tokia: mes kiekvienas turime savo kvapą, todėl prieš eidami pas bites prausiamės dūmais“, – sakė biomedicinos mokslų daktaras A. Amšiejus.
Užpūtęs dūmų ir liepęs patrinti rankas, bitininkas paaiškino, kad taip sumažinamas ant odos esančių kvapų poveikis. Jis taip pat papasakojo, kad jo laikomos bitės yra veislinės – prireikė daug darbo, kol buvo atrinktos tinkamos bičių šeimos.
Dūmai atlieka ir kitą svarbią funkciją. Pasak A. Amšiejaus, jų patekus į avilį, bitės gali pamanyti, kad kilo gaisras, todėl pradeda skubiai prisivalgyti medaus. Prisipildžiusios pilvelius jos sunkiau riečiasi ir tampa ramesnės.
Nors iš pradžių Nojus jautė didelę baimę ir nerimą, bitininko padrąsintas galiausiai išdrįso bites paimti tiesiai į rankas.
Susiję straipsniai
„Aš baigiu įsimylėti bites“, – prisipažino laidos vedėjas.
Be bičių apie gražų derlių galima tik pasvajoti
Kalbėdamas apie bičių naudą sodui, A. Amšiejus pabrėžė, kad jos yra itin svarbios augalų apdulkinimui.
Pasak bitininko, visos uogos ir vaisiai turi būti tinkamai apdulkinti. Kai bičių trūksta, braškės, avietės, obuoliai ir kiti vaisiai gali užaugti smulkesni, netaisyklingos formos ar prasčiau derėti.
Bityne A. Amšiejus pristatė ir apiterapiją – su bitėmis ir bičių produktais siejamą sveikatinimo būdą. Jo bityne įrengtas pirtelę primenantis namelis, kuriame galima atsigulti virš avilių, klausytis bičių dūzgimo ir ilsėtis ant grikių lukštų pagalvės.
„Bitės yra gyvenimo džiaugsmas. Bitininkystė labai įdomi, čia nėra monotonijos – kiekviena bičių šeima skirtinga, kaip ir žmonių šeimos“, – teigė A. Amšiejus.
Kodėl skaidrus vanduo ne visada yra saugus
Laidos vedėjas apsilankė ir laboratorijoje „Grota“, kur kartu su laboratorijos vadove Aleksandra Babičeva ištyrė iš savo ūkio atsivežtą vandens mėginį.
Tyrimas parodė, kad vandenyje yra kalcio, tačiau neaptikta nitritų, amonio ar nitratų, kurie galėtų rodyti išorinę taršą. Vanduo buvo įvertintas kaip pakankamai geros kokybės.
„Grota“ vadovas Antanas Marcinonis paaiškino, kad geriamajame vandenyje bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis neturėtų viršyti vieno gramo litre – tik toks vanduo laikomas gėlu.
„Vandens skaidrumas ar gera spalva nereiškia, kad jame nėra pavojingų medžiagų. Pavyzdžiui, nitratų vizualiai nematyti, todėl neištirtas vanduo gali atrodyti labai skanus. O geltonumas dažniausiai atsiranda dėl didesnio geležies kiekio“, – akcentavo A. Marcinonis.
Eksperto teigimu, individualių gręžinių savininkams vandens kokybės tyrimą rekomenduojama kartoti kas trejus–penkerius metus. Jeigu kyla įtarimų dėl pasikeitusio skonio, kvapo ar spalvos, tyrimą verta atlikti ir anksčiau.
Kaip sumažinti persodinimo stresą
Laidos komanda užsuko ir į Garliavos medelyną, kuriame „Viva Fertilis“ agronomė konsultantė dr. Loreta Aleknavičienė papasakojo, kaip tinkamai persodinti įsigytą augalą.
Pasak specialistės, persodinimas augalui visada sukelia stresą, nes pasikeičia dirvožemis, drėgmės kiekis, apšvietimas ir kitos augimo sąlygos.
Kad augalas lengviau prigytų, sodinant galima naudoti specialias tabletes su mikrobiologiniais priedais – naudingosiomis bakterijomis, mikoriziniais grybais ir hidrogeliu. Hidrogelis padeda šaknų zonoje ilgiau išlaikyti drėgmę, o mikroorganizmai gali palengvinti augalo prisitaikymą naujoje vietoje.
Svarbu ne tik tinkamai paruošti sodinimo duobę, bet ir po persodinimo augalą reguliariai laistyti. Net ir palijus verta patikrinti, ar vanduo pasiekė šaknų zoną, nes sudrėkęs gali būti tik viršutinis dirvos sluoksnis.
Rudeninėmis trąšomis reikia pasirūpinti anksčiau
Kalbėdama apie rudeninį tręšimą, dr. L. Aleknavičienė įspėjo nedaryti dažnos klaidos ir nelaukti spalio.
„Dauguma yra susidarę nuomonę, kad rudeninėmis trąšomis reikia tręšti tik spalio mėnesį, tačiau tai jau pavėluotas metas. Trąšas, kuriose azoto yra ne daugiau kaip 5 proc., reikėtų barstyti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį, kad kalis ir fosforas spėtų suveikti, o augalai pasiruoštų žiemai“, – sakė specialistė.
Laidos „Sodas ir daržas“ įrašą bei ankstesnes laidos serijas galite rasti „Lietuvos ryto TV“ platformoje: https://tv.lrytas.lt/laidos/sodas-ir-darzas