Apie po pjovimo paruduojančią veją rašo portalas „Kobieta Onet“. Pasak jo, tokios dėmės dažnai atsiranda nupjovus šlapią žolę, ypač jeigu vejapjovės peiliai yra atšipę. Pažeidimo požymiai gali išryškėti per dvi dienas.
Atšipęs peilis žolės stiebelio nenupjauna švariai – jis jį plėšia ir traiško. Sužaloti galiukai pradeda džiūti, todėl iš toliau veja atrodo tarsi parudavusi.
Šlapią žolę vejapjovė ne pjauna, o plėšia
Susiję straipsniai
Šlapios žolės stiebeliai sulimpa, linksta prie žemės ir vejapjovės peiliams tampa sunkiau juos nupjauti vienodu aukščiu.
Dalis stiebelių lieka nenupjauti, kiti nuplėšiami. Susidaro nelygūs kuokštai, o šlapios nuopjovos prilimpa prie vejos ir gali uždengti jos paviršių.
Dėl to žolė prasčiau vėdinasi, gauna mažiau šviesos, o drėgnoje aplinkoje lengviau plinta grybinės ligos.
Todėl veją geriausia pjauti tada, kai žolės lapai ir dirvos paviršius jau sausi. Po lietaus ar rytinės rasos verta palaukti, kol veja pradžius.
Patikrinkite vejapjovės ar roboto peiliukus
Tai aktualu ir naudojantiems vejos robotus. Jų maži peiliukai taip pat atšimpa ir tada nebe nupjauna švariai, o pradeda plėšyti žolę, todėl jos galiukai pabąla ir vėliau paruduoja. Peiliukus reikėtų reguliariai apžiūrėti ir pakeisti pagal gamintojo rekomendacijas arba vos pastebėjus suprastėjusią pjovimo kokybę.Nelygūs, pabalę ir vėliau parudavę žolės galiukai – vienas aiškiausių ženklų, kad vejapjovės peilį laikas galąsti.
Aštrus peilis palieka lygų pjūvį, kuris greičiau užgyja. Atšipęs ašmuo stiebelį suplėšo į plonas gijas, todėl pažeista vieta greičiau netenka drėgmės.
Peilio būklę verta tikrinti kelis kartus per sezoną, ypač jeigu vejapjovė pataiko į akmenis, šakeles, kurmiarausius ar kitus kietus daiktus.
Prieš apžiūrint ar nuimant peilį įrenginys turi būti visiškai išjungtas ir apsaugotas nuo netikėto įsijungimo. Jeigu nėra patirties, galandimą saugiau patikėti technikos priežiūros specialistui.
Nepjaukite pernelyg trumpai
Parudavusi veja gali būti ir per žemo pjovimo pasekmė. Vienu kartu pašalinus didelę žolės dalį, augalas patiria stresą, o saulė pasiekia anksčiau pavėsyje buvusią apatinę dalį.
Ypač pavojinga labai trumpai nupjauti per kaitrą ar sausros metu. Trumpa žolė silpniau uždengia dirvą, todėl ši greičiau įkaista ir praranda drėgmę.
Paprastai rekomenduojama vienu pjovimu nepašalinti daugiau kaip maždaug trečdalio žolės aukščio. Jeigu veja peraugo, geriau ją žeminti palaipsniui per kelis pjovimus.
Karštu ir sausu laikotarpiu veją verta palikti kiek aukštesnę nei pavasarį.
Nuopjovų sluoksnio palikti nereikėtų
Smulkios ir tolygiai pasklidusios sausos žolės nuopjovos gali greitai suirti. Tačiau šlapi, stori kuokštai vejai nenaudingi.
Jie uždengia žolę, sulaiko drėgmę ir sudaro sąlygas atsirasti išplikusioms vietoms. Jeigu po pjovimo ant vejos liko daug sulipusių nuopjovų, jas reikėtų išsklaidyti arba sugrėbti.
Taip pat verta apžiūrėti vejapjovės korpuso apačią – prikibusi žolė blogina oro judėjimą ir pjovimo kokybę.
Ar veja atsigaus
Jeigu žolė parudavo tik dėl suplėšytų galiukų, dažniausiai pakanka palaukti, kol ji paaugs ir bus dar kartą nupjauta aštriu peiliu.
Veją reikėtų reguliariai, bet neperlaistant drėkinti. Geriau laistyti rečiau ir gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius, nei kasdien tik sušlapinti paviršių.
Jeigu dėmės didėja, žolė lengvai išsirauna, atsiranda apnašų ar nemalonus kvapas, priežastis gali būti ne vien pjovimas. Tuomet verta patikrinti, ar vejoje nėra grybinių ligų, kenkėjų, užmirkimo ar ilgalaikio drėgmės trūkumo.
Vis dėlto pirmiausia verta prisiminti paskutinį pjovimą. Kartais vejai susigrąžinti žalią spalvą pakanka paprasto sprendimo – palaukti sauso oro ir pasirūpinti aštriu vejapjovės peiliu.