Azotas skatina lapų ir naujų ūglių augimą. Pavasarį bei vasaros pradžioje tai naudinga, tačiau artėjant rudeniui augalai turi nebe sparčiai augti, o pradėti ruoštis ramybės laikotarpiui, rašo portalas „Kobieta Onet“.
Jeigu azoto gaunama per vėlai, gali išaugti daug jaunų, minkštų ūglių. Iki pirmųjų šalčių jie nespėja visiškai sumedėti ir tampa jautresni šalčiui.
Kodėl žalumas ne visada reiškia sveikatą
Susiję straipsniai
Azotu patręštas augalas gali atrodyti itin vešlus – jo lapai tampa sodriai žali, greitai auga nauji ūgliai. Tačiau vasaros pabaigoje toks efektas gali būti apgaulingas.
Užuot kaupęs atsargas ir stiprinęs audinius, augalas energiją skiria naujam augimui. Staiga atšalus orams nesubrendę ūgliai gali apšalti, pajuoduoti arba nudžiūti.
Ypač atsargiai reikėtų tręšti rožes, vaismedžius, dekoratyvinius krūmus ir kitus lauke žiemojančius daugiamečius augalus.
Vėlyvas azoto perteklius gali ne tik sumažinti jų atsparumą šalčiui, bet ir paskatinti minkštų audinių formavimąsi, kurie būna jautresni kai kurioms ligoms bei kenkėjams.
Patikrinkite trąšų sudėtį
Ant trąšų pakuotės paprastai nurodomi trys pagrindiniai skaičiai, žymintys azoto, fosforo ir kalio kiekį. Azotas dažniausiai žymimas raide N.
Jeigu pirmasis skaičius yra didelis, trąšos greičiausiai labiau skirtos aktyviam augimui skatinti. Tokius produktus vasaros pabaigoje reikėtų naudoti tik toms kultūroms, kurioms jų tuo metu iš tiesų reikia.
Azoto yra ne tik mineralinėse trąšose. Jo gausu šviežiame mėšle, kai kuriose žolių ištraukose ir intensyviam augimui skirtuose universaliuose mišiniuose.
Todėl vien užrašas „natūralios“ ar „ekologiškos“ dar nereiškia, kad trąšos tinkamos naudoti bet kuriuo metų laiku.
Kuo tręšti rudenėjant
Vasaros pabaigai ir rudeniui skirtuose trąšų mišiniuose paprastai būna mažiau azoto ir daugiau kalio.
Kalis prisideda prie augalo vandens apykaitos, audinių tvirtumo ir atsparumo nepalankioms sąlygoms. Fosforas svarbus šaknų sistemai, tačiau ir šių medžiagų nereikėtų berti aklai.
Geriausia tręšti pagal konkretaus augalo poreikius ir dirvos būklę. Per didelis bet kurios maistinės medžiagos kiekis gali sutrikdyti kitų elementų pasisavinimą.
Jeigu augalas atrodo sveikas, auga tinkamoje dirvoje ir pavasarį jau buvo pamaitintas, papildomai jo tręšti gali visai nereikėti.
Pagal lapus diagnozuoti sunku
Maisto medžiagų trūkumas dažnai siejamas su pakitusia lapų spalva, lėtesniu augimu ar silpnu žydėjimu. Pavyzdžiui, geležies trūkumas gali pasireikšti jaunų lapų šviesėjimu tarp išliekančių žalesnių gyslų, o kai kurių mikroelementų stoka – dėmėmis ar augimo viršūnių nykimu.
Tačiau panašiai augalai gali atrodyti ir dėl perlaistymo, sausros, pažeistų šaknų, netinkamo dirvos rūgštingumo ar ligų. Todėl pamačius gelstančius lapus nereikėtų iš karto berti daugiau trąšų. Pirmiausia verta patikrinti dirvos drėgmę, augalo šaknis, lapų apačią ir galimus kenkėjus.
Jeigu problema kartojasi visame sode, naudingas gali būti dirvožemio tyrimas.
Kam azoto dar gali reikėti
Rugpjūtį azoto negalima visiškai paskelbti netinkamu. Jo poreikis priklauso nuo augalo, auginimo būdo ir derliaus nuėmimo laiko.
Aktyviai augančioms vienmetėms daržovėms, lapiniams žalumynams ar šiltnamio augalams nedidelio subalansuoto tręšimo dar gali reikėti. Tačiau ir šiuo atveju svarbu neviršyti gamintojo nurodytos normos.
Kitaip reikėtų elgtis su lauke žiemojančiais medžiais, krūmais ir daugiamečiais augalais. Jiems vasaros pabaigoje svarbiau pamažu užbaigti augimą ir pasiruošti šalčiams.
Todėl prieš tręšiant verta žiūrėti ne tik į tai, kaip augalas atrodo dabar, bet ir į tai, ko jam reikės po kelių mėnesių. Rugpjūtį vešlesni lapai ne visada yra geriausias rezultatas – daug svarbiau, kad augalas žiemą pasitiktų sustiprėjęs