Apie augalus, kuriuos verta genėti rugpjūtį, rašo portalas „Kobieta Onet“. Tinkamai atliktas vasaros genėjimas padeda augalams išlaikyti gražią formą, gerina oro cirkuliaciją ir leidžia pašalinti ligotus, nulūžusius ar pernelyg sutankėjusius ūglius.
Vis dėlto visų augalų vienodai genėti negalima. Prieš imant sekatorių svarbu žinoti, ar konkreti rūšis žiedinius pumpurus krauna ant šių, ar ant praėjusių metų ūglių. Neteisingai patrumpinus šakas galima sumažinti kito sezono žydėjimą.
Metas pasirūpinti levandomis
Susiję straipsniai
Pasibaigus pagrindiniam levandų žydėjimui galima nukirpti nužydėjusius žiedynus ir lengvai patrumpinti jaunus ūglius. Taip krūmeliai išlaiko kompaktiškesnę formą ir mažiau išgula.
Svarbu neįkirpti per giliai į seną, sumedėjusią augalo dalį, nes iš jos levandos atželia sunkiau. Rugpjūčio genėjimas turėtų būti švelnesnis nei pagrindinis pavasarinis formavimas. Pašalinus nužydėjusius žiedynus augalas nebeeikvoja energijos sėkloms brandinti. Šiltą rudenį kai kurios levandos po tokio kirpimo gali dar kartą negausiai pražysti.
Ne visoms hortenzijoms tinka tas pats būdas
Rugpjūtį dažnai norisi pašalinti rudėti pradėjusius hortenzijų žiedynus, tačiau čia būtina atsižvelgti į jų rūšį.
Šluotelinės ir šviesiosios hortenzijos žydi ant tais pačiais metais išaugusių ūglių, tačiau stipriausiai paprastai genimos pavasarį. Vasaros pabaigoje pakanka pašalinti pažeistas ar trukdančias šakeles. Didžialapės hortenzijos žiedinius pumpurus dažnai sukrauna ant senesnių ūglių. Todėl rugpjūtį jas smarkiai patrumpinus kitą vasarą galima nesulaukti gausaus žydėjimo.
Jeigu neaišku, kokia hortenzija auga sode, saugiausia apsiriboti nudžiūvusių, nulūžusių ir akivaizdžiai ligotų šakų pašalinimu.
Po derliaus genimos vyšnios ir trešnės
Vasaros pabaiga tinkama kai kuriems kaulavaisiams genėti. Vyšnias ir trešnes rekomenduojama tvarkyti jau nuskynus vaisius, sausą dieną.Pirmiausia išpjaunamos sausos, ligotos, susikryžiavusios ir į lajos vidų augančios šakos. Praretinta laja gauna daugiau šviesos ir greičiau išdžiūsta po lietaus.
Nereikėtų vienu kartu pašalinti pernelyg didelės lajos dalies. Stiprus genėjimas augalui sukelia stresą, todėl senų ar ilgai neprižiūrėtų medžių atnaujinimą geriau išdalyti per kelis sezonus.
Stambesnes žaizdas verta stebėti, o darbui naudoti švarius ir aštrius įrankius.
Trumpinamos ir gyvatvorės
Vasaros pabaigoje galima atlikti paskutinį lengvą formuojamąjį kai kurių gyvatvorių kirpimą. Pašalinami iš bendro kontūro išlindę jauni ūgliai, tačiau stipriai skatinti naujo augimo prieš rudenį nereikėtų.
Per vėlai ir smarkiai nugenėti augalai gali išleisti jaunų ūglių, kurie iki šalčių nespės sutvirtėti.
Gyvatvorę patariama kirpti taip, kad jos apačia liktų šiek tiek platesnė už viršų. Tuomet šviesa lengviau pasiekia apatines šakas ir augalas ne taip greitai nuplinka prie žemės.
Prieš pradedant darbus būtina įsitikinti, kad gyvatvorėje nėra aktyvių paukščių lizdų.
Ką būtina pašalinti nelaukiant rudens
Nepriklausomai nuo augalo rūšies, ilgai nereikėtų palikti nulūžusių, nudžiūvusių ar ligos požymių turinčių šakų.
Pjūviai turėtų būti lygūs, o sekatorius – aštrus ir švarus. Pereinant nuo sergančio augalo prie sveiko įrankius patartina dezinfekuoti, kad ligų sukėlėjai nebūtų pernešti į kitą sodo vietą.
Rugpjūtį svarbiausia nepersistengti. Vasaros pabaigos genėjimo tikslas dažniausiai yra ne radikaliai atjauninti augalą, o sutvarkyti jo formą, pašalinti nereikalingas dalis ir padėti pasiruošti artėjančiam ramybės laikotarpiui.