Išvėdinti namus dar reikia mokėti: vokiečių metodas nustebins net tuos, kurie langą laiko pravirą visą naktį

Socialiniuose tinkluose ši praktika dabar išpopuliarėjo kiek žaismingesniu pavadinimu – „house burping“, arba pažodžiui „namų atsirūgimas“. Tačiau už juokingo termino slypi visai rimta priežastis: mūsų namų oras gali būti gerokai labiau užterštas, nei įsivaizduojame.

Gamindami maistą, prausdamiesi duše, degindami žvakes ar naudodami buitines valymo priemones į patalpų orą išleidžiame drėgmę, daleles ir įvairias chemines medžiagas. Prie jų prisideda ir mūsų pačių iškvepiamas oras bei ore galintys cirkuliuoti virusai.

Problema ypač aktuali gerai apšiltintuose ir sandariuose šiuolaikiniuose būstuose: jie puikiai sulaiko šilumą, tačiau kartu gali ilgiau išlaikyti ir teršalus. Plačiai atvėrus langus, užsistovėjęs oras greitai praskiedžiamas lauko oru ir dalis teršalų pašalinama.

Toks vėdinimas gali būti svarbus ir virusinių infekcijų sezono metu. Viename mokyklose atliktame tyrime, atvėrus duris ir langus, anglies dioksido koncentracija sumažėjo maždaug 60 proc., o imituota virusinė apkrova per aštuonių valandų dieną – daugiau kaip 97 proc.

Vokiškojo vadinamojo „Stoßlüften“ („smūginis vėdinimas“) principas labai paprastas: užuot ilgai laikius langą vos pravertą, geriau kelioms minutėms jį atverti plačiai.

Dar efektyviau, jei trumpam sukuriamas skersvėjis – atidaromi langai priešingose namo ar buto pusėse. Taip oras pasikeičia sparčiau.

Svarbus ir energetinis aspektas. Per kelias intensyvaus vėdinimo minutes patalpų oras atvėsta, tačiau sienos, grindys ir baldai nespėja stipriai prarasti šilumos. Todėl patalpa vėl sušyla greičiau nei tuomet, kai langas ilgai laikomas praviras.

Tačiau yra viena svarbi taisyklė.

Plačiai atverti langus naudinga ne visada. Jei būstas yra šalia intensyvaus eismo gatvės, piko valandomis kartu su šviežiu oru į namus gali patekti daugiau automobilių išmetamųjų dujų, smulkiųjų dalelių bei padangų ir stabdžių dėvėjimosi dulkių.

Todėl specialistai rekomenduoja rinktis laiką, kai eismas mažesnis – pavyzdžiui, dienos vidurį ar vėlesnį vakarą. Jei įmanoma, geriau atverti langus, orientuotus ne į judrią gatvę, o į kiemą, žaliąją zoną ar kitą ramesnę pusę.

Geras metas vėdinti gali būti ir po lietaus, kai ore laikinai sumažėja dalies kietųjų dalelių koncentracija.

Oro kokybės namuose nereikėtų vertinti tik pagal tai, ar patalpoje juntamas nemalonus kvapas. Tyrimai didesnes smulkiųjų dalelių ir anglies dioksido koncentracijas sieja ir su prastesne koncentracija bei lėtesniais pažintiniais gebėjimais.

Kitaip tariant, ilgai nevėdinamas būstas gali turėti įtakos ne tik fizinei savijautai, bet ir darbingumui bei nuotaikai.

Todėl principas itin paprastas: geriau kelis kartus per dieną trumpam plačiai atverti langus, nei valandų valandas laikyti juos vos pravertus. Vokiečiams tai seniai įprasta kasdienybės dalis, o socialiniuose tinkluose nauju vardu atrastas metodas iš esmės primena seną ir labai paprastą taisyklę – namams, kaip ir žmonėms, reguliariai reikia šviežio oro.