Lenkijos portalas „Dom Wprost“ siūlo prieš dar kartą griebiantis valiklio atlikti keturis paprastus patikrinimus – apžiūrėti langus, kambario kampus, sieną už baldų ir įvertinti, kaip iš patalpos pašalinama drėgmė.
Pelėsiui reikia drėgmės, todėl vien pašalinti matomą dėmę dažniausiai reiškia kovoti su pasekme, o ne priežastimi.
Ryte pasižiūrėkite į langus
Susiję straipsniai
Pirmas signalas gali būti visai ne ant sienos.
Jeigu rytais ant langų nuolat kaupiasi vandens lašeliai, tai rodo, kad patalpoje susidaro daug drėgmės ir ji kondensuojasi ant šaltesnių paviršių.
Vienkartinis aprasojimas po dušo ar gaminant maistą nėra tas pats, kas kasdien šlapi langai.
Jeigu reiškinys kartojasi, verta turėti paprastą higrometrą ir stebėti santykinę oro drėgmę ne iškart po vėdinimo, o skirtingu paros metu.
Patalpose reikėtų stengtis, jog santykinė drėgmė neviršytų maždaug 60 proc.; kaip komfortiškas diapazonas dažnai nurodoma apie 30–50 proc.
Atitraukite spintą nuo sienos
Tai vienas paprasčiausių patikrinimų, apie kurį dažnai pamirštama.
Didelė spinta, lovos galvūgalis ar kitas baldas, pristumtas prie šaltos išorinės sienos, gali beveik sustabdyti oro cirkuliaciją.
Už baldo siena būna šaltesnė, drėgmė ant jos lengviau kondensuojasi ir pelėsis gali ilgą laiką augti nepastebimas.
Todėl jei kambaryje jaučiamas pelėsio kvapas, nors nieko nematyti, verta pirmiausia patikrinti būtent tokias vietas.
Jeigu pelėsis rastas už baldo, paprasčiausiai vėl pristumti spintą prie tos pačios vietos – blogas sprendimas. Tarp baldo ir sienos reikia palikti erdvės oro judėjimui.
Patikrinkite, ar drėgmė turi kur pasišalinti
Vonios kambarys ir virtuvė per trumpą laiką į orą išskiria didžiulius kiekius vandens garų.
Jeigu ventiliacija neveikia tinkamai, uždengtos grotelės, neveiksmingas gartraukis arba patalpos beveik nevėdinamos, drėgmė niekur nedingsta.
Padėtį dar pablogina skalbinių džiovinimas mažame, retai vėdinamame kambaryje.
Todėl verta įvertinti ne tik tai, ar vėdinate, bet ir ar ventiliacijos sistema iš tiesų veikia.
Stebėkite dėmę po lietaus
Šis patikrinimas gali padėti atskirti buitinę drėgmę nuo rimtesnės statybinės problemos.
Nufotografuokite įtartiną vietą sausą dieną ir dar kartą ją apžiūrėkite po stipraus lietaus.
Jeigu dėmė padidėjo, patamsėjo arba siena tapo akivaizdžiai drėgnesnė, galima įtarti, kad problema susijusi ne su garais namuose, o su vandens patekimu į konstrukciją.
Priežasčių gali būti įvairių – nesandari stogo ar terasos vieta, vamzdynas, fasado problema, pažeista hidroizoliacija arba šalčio tiltas.
Tokiu atveju nei actas, nei soda, nei brangiausias purškiamas preparatas problemos neišspręs.
Uždažyti – ne remontas
Kartais pelėsio dėmė tiesiog padengiama naujais dažais, tikintis, kad problema dingo.
Tačiau jeigu sienoje liko drėgmės šaltinis, pelėsis gali sugrįžti ir pro naują dažų sluoksnį.
Dar daugiau atsargumo reikia, jei pažeistos porėtos medžiagos – gipso kartono plokštės, tapetai, izoliacija. Jose pažeidimas gali būti gilesnis, nei matyti paviršiuje.
Todėl pasikartojantis pelėsis yra ne ženklas ieškoti stipresnio valiklio, o signalas ieškoti vandens šaltinio. Kartais atsakymas randamas per penkias minutes – tiesiog atitraukus spintą ar pažvelgus į langą ryte.
Parengta pagal „Dom Wprost“