Geras pavyzdys užkrečia, tačiau reikia išgirsti ir baimes: kaip paskatinti gyventojus ryžtis daugiabučio modernizacijai?

Įprasta manyti, kad skeptiškiausiai į pokyčius žiūri vyresnio amžiaus žmonės, tačiau televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė pabrėžia, kad toks įsitikinimas ne visada pasitvirtina.

„Dažnai įsivaizduojame, kad atnaujinimui būtinai priešinsis vienas vyresnio amžiaus kaimynas, tačiau studijų metais gyvenau daugiabutyje, kuriame dauguma gyventojų buvo pensinio amžiaus, ir prisimenu labai malonią, draugišką kaimynystę. Dabar aplink mus gyvena daug jaunų šeimų, kurių poreikiai, pajamos ir gyvenimo būdas panašūs į mūsų, todėl atrodytų, kad susitarti turėtų būti paprasčiau. Vis dėlto ginčų ir skirtingų požiūrių netrūksta ir čia. Tai parodo, kad vien žmogaus amžius nepasako, kaip jis vertins bendrus namo sprendimus“, – pasakoja U.Siparė.

Vienas dažniausiai pasitelkiamų būdų kalbant apie modernizacijos naudą – parodyti konkretų finansinį skirtumą. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Laurynas Boguševičius pateikia savo motinos buto pavyzdį: prieš atnaujinimą jo išlaikymas kainavo apie 180 eurų per mėnesį, po renovacijos – apie 60 eurų. Pridėjus maždaug 40–50 eurų mėnesinę modernizacijos paskolos įmoką, kas mėnesį vis tiek sutaupoma apie 70 eurų.

Psichoterapeutas Dainius Jakučionis pažymi, kad tokie skaičiavimai geriausiai veikia žmones, kurie sprendimus priima racionaliai ir praktiškai. Tačiau dalį gyventojų stabdo ne atsiperkamumo klausimas, o emocijos – įsitikinimai, nepasitikėjimas ar baimė dėl būsimų finansinių įsipareigojimų.

„Žmogus gali baimintis, kad paskolos įmoka ateityje padidės ar atsiras kitų nenumatytų išlaidų, net jei skaičiavimai rodo, jog po atnaujinimo jis sutaupys. Kartais priežastys būna kur kas asmeniškesnės – gyventojui gali būti nejauku įsileisti darbininkus į savo namus, jis gali gėdytis būsto ar balkono būklės ir nenorėti, kad ją pamatytų kiti. Todėl pirmiausia svarbu išgirsti, kas konkrečiai žmogui kelia nerimą, parodyti, kad jo abejonės suprantamos, ir tik tuomet pateikti aiškius atsakymus bei racionalius argumentus“, – teigia D.Jakučionis.

Televizijos laidų vedėja išskiria tris gyventojų grupes, kurias, jos nuomone, įtikinti modernizacijos nauda ypač sunku. Pirmoji – žmonės, kurie neturi finansinių galimybių ir abejoja, ar investicija jiems apskritai spės atsipirkti. Antroji – tie, kurie nenori dalies savo gyvenimo praleisti remonto sąlygomis. Trečioji – gyventojai, kurie tiesiog nemato poreikio ką nors keisti.

„Vienas žmogus svarsto: gal man liko gyventi tiek nedaug, kad ši investicija net nespės atsipirkti. Kitas nenori metus ar dvejus gyventi tarp dulkių ir remonto darbų. O trečiam tiesiog nieko nereikia – jis nemato prasmės ką nors keisti. Man atrodo, kad būtent tokias nuostatas pakeisti sunkiausia“, – svarsto U.Siparė.

L.Boguševičius pabrėžia, kad nėra vieno argumento, kuris vienodai veiktų visus gyventojus. Kiekvienas turi savo motyvų, abejonių ir priežasčių, dėl kurių pritaria modernizacijai arba jai priešinasi. Todėl, pasak jo, svarbu neapsiriboti bendrais susirinkimais – su abejojančiais gyventojais vertėtų kalbėtis asmeniškai, išsiaiškinti tikrąją jų nepritarimo priežastį ir ieškoti konkretaus sprendimo. Išsprendus žmogui svarbiausią klausimą neretai atsiranda ir jo palaikymas bendram namo atnaujinimui.

„Vienas galimų argumentų – saugumas. Ypač vyresniems žmonėms gali būti labai svarbu, kaip jų namuose jausis į svečius atvykę vaikai ar anūkai. Natūralu rūpintis artimaisiais, todėl kartais būtent šis aspektas paskatina į modernizaciją pažvelgti kitaip“, – teigia nekilnojamojo turto rinkos ekspertas.

Daugiabučių modernizacija neretai paskatina pokyčius ir aplinkiniuose namuose. Kai vienas namas atnaujinamas, o jo gyventojai gali skaičiais pagrįsti, kaip pasikeitė išlaidos, komfortas ar pats pastato vaizdas, susidomi ir kaimynai.

U.Siparė pažymi, kad toks gerojo pavyzdžio efektas ypač ryškus mažesniuose miestuose, kur bendruomenės glaudesnės, žmonės geriau pažįsta vieni kitus ir dažniau dalijasi savo patirtimi. Vienas tokių pavyzdžių – Birštonas, kur modernizuota 73 proc. visų daugiabučių.

„Čia veikia savotiškas bandos instinktas – pamatai, kaip gražiai atnaujintas kaimynų namas, išgirsti, kaip pasikeitė jų gyvenimo sąlygos, ir pats pradedi norėti to paties. Žmonės užsikrečia geruoju pavyzdžiu. Tokių atvejų matome ir Vilniuje, tik mažesniu mastu“, – sako televizijos laidų vedėja.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė pabrėžia, kad naujame daugiabučių modernizavimo kvietime, kuris planuojamas spalio mėnesį, daugiau dėmesio planuojama skirti regionams. Numatoma diferencijuoti paramą pagal savivaldybių grupes: 30 socialiniu ir ekonominiu požiūriu silpnesnių savivaldybių būtų skiriama 25 proc. parama energinio efektyvumo priemonėms, 13 pažengusių savivaldybių – 15 proc., o likusioms – 20 proc.