Gali nelikti pirmųjų gatvės meno kūrinių, nuo kurių prasidėjo Kiemo galerija, nes renovuojant namą siūloma juos uždažyti. Tačiau nesulaukęs, kol tai padarys statybininkai, vienas gyventojas pats ėmėsi kalto.

Kiemo galerija, kurią 2012 metais gana stichiškai ėmėsi kurti viename E.Ožeškienės gatvės kiemų gyvenantis dailininkas Vytenis Jakas, yra vienas labiausiai turistų lankomų objektų.

Sienų tapybos darbais V.Jakas jau dekoravo net keturių kieme esančių namų sienas. Menininko kūryba eksponuojama ir tarp dviejų namų esančiame įėjime į patį kiemą, dėl kurio įsisiūbavo didelis mūšis.

Menininkas yra sukūręs ir daugiau kūrinių Kaune, kurių bene populiariausias – taip pat E.Ožeškienės gatvėje ant tvoros nupieštas Rožinis dramblys.

[[ge:lrytas:lrytas:40535195]]

Galerija kūrėsi stichiškai

Nusprendus perdažyti E.Ožeškienės gatvės 19-ojo namo fasadus, iškilo grėsmė ant kairėje įėjimo į Kiemo galeriją esančios sienos sukurtai V.Jako kūrybai. Remontuojamo namo kaimynai užsimojo sunaikinti verkiančio Mimo – fotografo, vienišo Pakeleivio ir trijų bobulių – Saugios kaimynystės – piešinius.

Taip pat neliktų ir anksčiau šiame name gyvenusių žydų portretų bei holokaustą išgyvenusios Ditos ranka rašyto laiško instaliacijos. Būtent šie kūriniai žymi galerijos ištakas – kitąmet Kiemo galerijai sukaks penkiolika metų.

„Kai pradėjau kurti ant namų sienų, kiemas buvo apleistas, sienos purvinos ir pilkos. Pradėjau nuo tarpuvartės, kur sukūriau čia gyvenusių žydų portretus. Vėliau kūryba tęsėsi, plėtėsi darbų apimtys, ėmiau gauti finansavimą“, – pasakojo V.Jakas.

[[ge:lrytas:lrytas:43528028]][[ge:lrytas:lrytas:43845203]][[ge:lrytas:lrytas:43853634]]

Iš pradžių vyras neturėjo sumanymo savo kieme sukurti turistų lankomą vietą ir reiškinį Kaune, tačiau ilgainiui Kiemo galerija tapo Kauno savasties dalimi. Kasdien šį kiemą aplanko kelios dešimtys turistų, o per šventes lankytojų padaugėja kelis kartus.

Siekia piešinius uždažyti

Tačiau paskutinį rugpjūčio trečiadienį į kiemą, kur įsikūrusi Kiemo galerija, žmonės susirinko ne pasigrožėti kūriniais – beveik 30 žmonių pasirašė po nutarimu, kad būtų išsaugota V.Jako kūryba, sukurta ant E.Ožeškienės gatvės 19-ojo namo kairės sienos.

Mat tos dienos rytą vienas šio namo gyventojų plaktuku ir kaltu savavališkai nudaužė ant sienos buvusius ženklus – dekoracijos veidrodėlius ir brūkšninius kodus su informacija apie Kiemo galerijos darbus. Iš viso nudaužyta apie 20 įvairių ženklų.

Tiesa, apžiūrėjus sieną nebuvo matyti akivaizdžių ženklų, kad jis būtų lietęs gatvės meno kūrinius. Tik portretas su žydų atvaizdais iš dalies atrodė nukentėjęs, todėl Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas žiniasklaidai teigė, kad šis išpuolis gali turėti ir antisemitinę potekstę.

Tą patį kalbėjo ir kieme nekilnojamojo turto turintis kaimynas, kuris papasakojo, kad išpuolį įvykdęs asmuo rodė kryžiaus ženklus ant žmonių portretų, anglų kalba sakydamas, kad nenori jų matyti.

Dėl šio įvykio net buvo iškviesta policija, kuri pradėjo įvykio aplinkybių tyrimą.

Aiškinsis ir universitetas

Tiriant įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad labiausiai kūryba ant E.Ožeškienės gatvės 19-ojo namo sienos yra nepatenkintas vienas gyventojas, kuris ir ėmėsi išpuolio. Jis – KTU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojas Jamesas McGeeveras.

Vyras yra kilęs iš Mančesterio, ilgą laiką dirba ir kuria Kaune. „Dėsto techninį rašymą, domisi mobilumo, transporto, miesto planavimo, aplinkosaugos klausimais ir kultūra“, – skelbiama ktu.lt puslapyje.

KTU Socialinių mokslų fakulteto dekanas Ainius Lašas patvirtino, kad J.McGeeveras dirba dėstytoju jo vadovaujamame fakultete, dėsto Naujųjų medijų kalbų programoje.

„Jis mums yra naudingas, nes jo gimtoji kalba yra anglų, todėl studentai gali gilinti žinias bendraudami su gimtakalbiu dėstytoju. Taip pat jis atlieka kai kuriuos universitetui reikalingus redagavimo darbus, tačiau jo vaidmuo universitete nėra lemiamas“, – sakė dekanas. Jis teigė nenorintis daugiau komentuoti situacijos, nes turi per mažai informacijos apie įvykį.

„Neabejoju, kad universitetas nagrinės šį atvejį labai rimtai“, – kalbėjo dekanas.

O KTU atstovo žiniasklaidai Manto Lapinsko atsiųstame atsakyme teigiama: „KTU netoleruoja jokio vandalizmo ar galimų antisemitizmo, neapykantos ar diskriminacijos apraiškų. Šiuo metu tai vertiname kaip teisėsaugos ir kompetentingų institucijų nagrinėjamą situaciją, tad laukiame jų sprendimų ir viską vertinsime pagal jų išvadas. KTU laikosi aiškios pozicijos, kad pagarba žmogui, kultūrinei atminčiai, bendruomenei ir viešajam dialogui yra būtinos akademinės bendruomenės vertybės.“

[[ge:lrytas:lrytas:43861626]]

Kūrinių perkelti neįmanoma

Menininkas V.Jakas neslepia, kad nėra ir nebuvo gavęs leidimo kurti ant E.Ožeškienės gatvės 19-ojo namo sienos. Jis taip pat nėra gavęs oficialių pretenzijų, kad jo kūryba kam nors nepatinka.

V.Jakas teigė siekiantis šiuos kūrinius įteisinti oficialiai. Tai patvirtino ir viešosios įstaigos „Kiemo galerija“ vadovė Dovilė Ridzevičienė.

„Mums nepavyksta užmegzti jokio kontakto su šio namo gyventojais. Jiems atstovaujantis namo administratorius „Kauno butų ūkis“ teigia, kad parašai surinkti, namo gyventojai pritaria sienos renovacijai be kūrinių. Bet nesame matę tai patvirtinančio dokumento.

Mūsų žiniomis, apie tai žino ir savo nuomonę yra pareiškę tik 3 savininkai, iš kurių du buvo už Kiemo galerijos kūrinių sunaikinimą“, – sakė galerijos vadovė D.Ridzevičienė.

Pasak V.Jako, jį yra pasiekęs vienas namo administratoriui adresuotas J.McGeevero anglų kalba rašytas laiškas, kuriame pastarasis siūlo piešinius perkelti ant kitų Kiemo galerijai priklausančių namų.

„Tačiau tai neįmanoma padaryti, nes kūriniai sukurti ant tinko, jie neperkeliami“, – aiškino V.Jakas.

Prieštarauja pačiai idėjai?

Kalbantis su J.McGeeveru po Kiemo galerijoje įvykusio incidento susidarė įspūdis, kad vyras prieštarauja pačiai idėjai gatvės kūrybą eksponuoti ant paveldosauginio pastato sienų. Tačiau ant gretimais esančio pastato jau yra piešiniai, kuriems neprieštaravo paveldosaugininkai.

„Šiuo atveju raginame abi puses rasti kompromisą, kad būtų galima tiek atnaujinti E.Ožeškienės gatvės 19-ojo namo fasadus, tiek išsaugoti bent dalį piešinių.

Kadangi jau būta analogiškos situacijos restauruojant kitą pastatą, esantį vadinamojoje Kiemo galerijoje, manome, kad technologiškai tai yra įmanoma“, – anksčiau „Laikinajai sostinei“ yra teigęs Kauno savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir paveldotvarkos skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Kauno centre verda aistros dėl garsios vietos – vienas gyventojas jau ėmėsi kalto